Kodėl vis dar bijome gyventi šalia žmonių su negalia?
„Mane užaugino valstybė“, – sako Ana, kuri gyvena pirmuosiuose Rokiškyje grupinio gyvenimo namuose žmonėms su psichosocialine ir intelekto negalia. Ji gimė per anksti, tėvai ją paliko, tad ji užaugo vaikų globos namuose Lentvaryje.
Vėliau Ana mokėsi siuvėjos specialybės Vilniaus Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre, kuriame suteikiama socialinė globa ir ugdymas sutrikusio intelekto arba raidos sutrikimų turintiems žmonėms. O nuo 2003 m. ji buvo perkelta į Skemų socialinės globos namus – Lietuvoje antrą pagal dydį stacionarią žmonių su negalia globos instituciją, kuri yra už 13 kilometrų nuo Rokiškio.
„Kai pirmą kartą atvažiavau į Skemus, buvau tokia nedrąsi, labai verkiau, užsidarius buvau, nepripratus. Iš pradžių net darbuotojos saugojo, kad tik nepabėgčiau. Nu man šokas buvo: tiek žmonių pamačius, žinai. O paskui palaipsniui pripratau“, – prisimena Ana.
Skemų socialinės globos namuose ji susirado draugą Aleksandrą, su kuriuo apsigyveno kartu viename kambaryje. Vieną kartą pas juos atėjo institucijos darbuotoja su žinia apie kuriamus pirmuosius Rokiškyje grupinio gyvenimo namus dešimčiai žmonių su negalia. Tuo metu Skemuose ji gyveno su beveik 350 žmonių. „Pernakt pašnekėjom su Aleksandru, sakau, mes apsisprendėm, tikrai jau eisim gyventi į grupinio gyvenimo namus.“
Ana sako, kad tik atsikėlus čia buvo baisu. „Pirmas įspūdis buvo: kaip čia reiks gyventi? Kaip čia reiks išmokti daryti valgyti? Kaip reiks nueiti į parduotuvę apsipirkti? Mes buvom nedrąsūs ir prie to nepripratę.“
Čia gyvendama jau trečius metus Ana jaučiasi daug išmokusi – gaminti valgyti, išsiskalbti drabužius, susitvarkyti kambarį. „Bandaisi kabintis į savarankišką gyvenimą“, – sako ji. Ana čia jaučia mažiau įtampos ir triukšmo, nes mažiau žmonių, todėl geriau pailsi. „Čia jaučiuos pilnavertė.“ Bet savarankiškai gyventi atskirame būste bijotų, nes gali nepavykti išsilaikyti finansiškai.
Ana sako, kad su kitais namų gyventojais gerai sutaria, nes pažįsta juos jau daug metų – anksčiau visi gyveno Skemuose. „Visko pasitaiko: susipykstam, apsikabinam, susitaikom ir viskas būna tvarkoj. Kaip šeimoj.“
Aną visą laiką traukė muzika, tad gyvendama Skemuose ji pradėjo mokytis dainavimo. Labiausiai ją žavi Lietuvos estradinė muzika. Užmetus akį į jos kompiuterį galima rasti ilgą sąrašą Ingos Valinskienės, grupės „Rondo“, Merūno Vitulskio, Virgilijaus Noreikos, Stasio Povilaičio dainų. Itin nagingas Anos draugas Aleksandras siuva žaislus ar pasakoja apie Juozo Statkevičiaus drabužių kolekcijas, o Ana sėdi prie kompiuterio ir dainuoja.
Vis daugiau muzikuojančią Aną ėmė kviesti į šventinius koncertus Rokiškyje. Jau daugiau nei 10 metų ji dainuoja kasmetinėje socialinės globos įstaigų menų dienoje „Stiprus, kai Tu šalia“, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai paminėti. Čia jos kompanionai – Julius iš Skemų socialinės globos namų ir Inga Valinskienė, apie kurią Ana kalba jau kaip apie gerą draugę. Beveik visas jos dainas Ana moka mintinai, o pačios mylimiausios – „Dieviška žiema“ ir „Žvaigždė“.
PLAČIAU SKAITYKITE: https://bit.ly/40gzwxx
TEKSTAS ir NUOTRAUKOS: NARA