„Lobių dirbtuvės“ – susitikimų ir pokyčių erdvė

Vilniaus rajone „Lobių dirbtuvės“ veikia jau aštuonerius metus. Čia profesionalūs darbuotojai kartu su žmonėmis, turinčiais intelekto sutrikimų, gamina įvairius medžio dirbinius. Treji metai „Lobių dirbtuvės“ yra „Betzatos bendruomenės“ dalis, o tai reiškia ir didelės tarptautinės L‘Arche organizacijos, jungiančios per 150 bendruomenių visame pasaulyje, dalis.

„Dirbtuvėse labai svarbus santykis ir priėmimas žmogaus tokio, koks jis yra. Tik tada jaučiamės bendruomenės dalimi: galime keistis ir atskleisti geriausias savo savybes, mokytis naujų dalykų ir dalintis savo patirtimi“, – sako Sigita, „Lobių dirbtuvių“ socialinė darbuotoja.

Gintaro istorija: nelengva pradžia virto į sėkmę

Gintaras į „Betzatos bendruomenę“ pateko prieš gerą dešimtmetį po skaudžių netekčių – mirė jo tėtis ir brolis. Gintaras nekalba mums įprasta kalba, vartoja savo žodžius, su aplinkiniais kalba rodydamas aplinkos daiktus, žmones. Gyveno vienas su aklu tėvu. Jam reikalinga pagalba orientuotis laike, rūpinantis savimi ir aplinka.

„Betzatos“ darbuotojai prisimena, kad vyras buvo uždaras, nebendraujantis. Buvo stebėtojas, ne dalyvis. Visa kame jam reikėjo pagalbos ir palydėjimo, tačiau buvimas bendruomenėje padėjo Gintarui atsiskleisti, – jis tapo komunikabilus, noriai bendraujantis.

„Iš pradžių dirbtuvių darbuotojai skeptiškai žiūrėjo į Gintaro buvimą dirbtuvėse. Čia vyksta medžio darbai, daug taisyklių, kurių reikia laikytis, kad darbas būtų atliekamas saugiai. O Gintaras negalėdavo susikaupti ilgesniam laikui, mėgdavo tik trumpas užduotis“, – prisimena pašnekovė.

Sigita pasakoja, kad šiandien Gintaras, atėjęs į dirbtuves, pats eina persirengti darbo rūbais, palaukęs kolegų keliauja į darbo vietą, žino, kad reikia užsidėti ausines, kantriai laukia, kol meistras paduos šios dienos darbus, o juos gavęs – dirba, t. y. dažniausiai šlifuoja medį. Šiandien Gintaras padeda meistrui ir prie staklių, ir virtuvėje per pietų pertrauką. O dar Gintarui labai patinka pasitikti svečius ir viską jiems aprodyti.

„Kai atsisuku ir matau, kad Gintaras darbuojasi savo vietoje – man pasidaro ramu, reiškia viskas vyksta kaip turi būti“, – sako meistras Ričardas. Dar vienas svarbus pokytis – Gintaras dabar daug drąsiau parodo, ko jis nori arba ko nenori. Tai labai svarbu, juk kiekvienas norime būti savo gyvenimo šeimininkas.

Dariaus istorija: svarbu, kad palaikytų aplinka

Kitas dirbtuvių dalyvis, Darius, taip pat turi sunkią negalią, yra pripažintas neveiksniu. Tačiau jis  – puikus pavyzdys, kad, esant aplinkoje, kur tave palaiko, gali išmokti daug naujų dalykų, ir pasiekti to, ko net pats nesitikėjai.

Dariui nedrąsu išbandyti naujas veiklas, netgi jei ta veikla labai paprasta ir saugi. „Pavyzdžiui, pasiūlius dirbtuvėse ne tik šlifuoti, bet ir dažyti gaminius – vyras atsisakinėjo, bijojo. Ir tik tada, kai darbuotojai daug laiko skyrė paaiškinimams, parodymams, kaip dažyti, pabandžius kartu, Darius išdrįso tą daryti. O pabandžius paaiškėjo, kad jis labai kruopščiai dažo“, – šypsosi meistras Ričardas.

Pasak jo, įprastose dirbtuvėse niekas tam laiko neskirtų, žmogus su negalia darytų tik tai, ką gali ir moka dabar. O čia darbuotojai gali skirti laiko tiek, kiek reikia, kad žmogus išmoktų naujų dalykų.

Atskleisti stipriąsias puses

„Lobių dirbtuvėms“ svarbu rasti kiekvieno dalyvio stipriąsias puses ir padėti jas išnaudoti ir ugdyti. Čia visi dalyviai skirtingi: skirtingas amžius, negalios, gebėjimai, talentai, tačiau visi jaučiasi bendruomenės ir komandos dalimis. Kartu švenčia šventes, vyksta į išvykas, stovyklas, dalyvauja mugėse, rengia edukacijas.

„Edukacijos – labai svarbi „Lobių dirbtuvių“ veikla, nes tai yra proga susitikti visuomenei ir žmogui, turinčiam negalią. Ir čia žmogus su negalia tampa mokytoju. Neretai iš edukacijų dalyvių išgirstu, kad nesitikėjo, jog žmogus su intelekto sutrikimais gali būti toks šaunus. Tas stebėjimasis būna nuoširdus, – sako dirbtuvių socialinė darbuotoja Sigita. – Tokiais atvejais norisi pakviesti į svečius ir kartu padirbėti. Tikiu, kad tada visuomenei pavyks pamatyti žmogų, turintį negalią, tokį, koks jis yra – gebantis ir dalyvaujantis“.

NUOTRAUKOS: „Betzatos“ archyvo.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.