Pagalba priimant sprendimus: metodas – leisti suklysti
Kiekvienas žmogus turi teisę su savo gyvenimu susijusius sprendimus priimti pats. Kartais dėl negalios pobūdžio būna sunku nuspręsti pačiam. Tokiu atveju, žmogui pageidaujant, į pagalbą ateina pagalbos priimant sprendimus specialistai.
Įgalina veikti savarankiškai
Pagalbos priimant sprendimus paslauga skirta suaugusiems žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje. Ši paslauga itin svarbi, nes savarankiškas sprendimų priėmimas įgalina žmogų veikti savarankiškai, leidžia pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose.
Šiauliuose šią paslaugą teikia VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras. Šiuo metu ji teikiama 25 žmonėms, o ja jau yra pasinaudoję 45 žmonės, tarp kurių – Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Radviliškio rajono gyventojai. Pagalbos priimant sprendimus specialistų tikslas – kuo geriau atstovauti kliento interesus.
Pagalbos priimant sprendimus specialistė Edita Čičelienė pabrėžia, kad specialistai neturi teisės nurodyti, kokį sprendimą priimti, o diskutuodami bando parodyti, kokie rezultatai ir pasekmės gali laukti priėmus vieną ar kitą sprendimą.
Pagalba suteikiama tik tada, kai žmogus pats kreipiasi, ir tokia forma, kokią jis geriausiai supranta. Specialisto pagalba yra tik konsultacinio pobūdžio, o galutinis sprendimas ir pasekmės kyla pačiam paslaugos gavėjui.
Pagalba priimant sprendimus – visose srityse
Ši paslauga teikiama pačiais įvairiausiais klausimais: su kuo praleisti laisvalaikį, kuo užsiimti, kur ugdytis, kur dirbti, kaip ir kur leisti savo pinigus, kur ir su kuo gyventi, kokių ir kur kreiptis sveikatos priežiūros paslaugų, su kuo bendrauti, kaip auginti vaikus ir pan.
Pasitaiko ir sudėtingesnių situacijų, pavyzdžiui, išmokyti priimti su finansais susijusius sprendimus žmogų, kuris nemoka skaičiuoti, arba padėti rasti sprendimą žmogui, kuris beveik nekalba. Tada į pagalbą pasitelkiama paveikslėlių kalba arba dalomoji medžiaga. Teikiant šią paslaugą labai svarbu nenutolti nuo kliento tikrųjų tikslų ir lūkesčių.
Pagalba priimant sprendimus reikalinga todėl, kad žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, norėdami prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, vis dar susiduria su kliūtimis. Kai sprendimus už žmogų priima kiti asmenys, pavyzdžiui, šeimos nariai, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, globėjai ar rūpintojai, iš žmogaus atimama pamatinė vertybė: kontroliuoti savo gyvenimą.
Leidžia suklysti
E. Čičelienės teigimu, vienas svarbiausių metodų, užtikrinančių šios paslaugos sėkmę, – leisti paslaugos gavėjams klysti. Specialistė sako kartais matanti, kad kliento priimamas sprendimas neatneš tokių rezultatų, kokių norisi, tačiau į sprendimo priėmimą nesikišanti.
Pavyzdžiui, vienas klientas vengė darbdaviui pasakyti, kad serga cukriniu diabetu – jam buvo nejauku tai įvardinti. Pagalbininkės bandymai parodyti, kas gali įvykti nepasakius, buvo bevaisiai. „Galiausiai darbe jį ištiko priepuolis. Ir jis, ir kiti darbuotojai, ir darbdavys labai išsigando. Bet tada paslaugos gavėjas suprato, kad jei pasisakys apie savo ligą, ateityje bus ramiau“, – pašnekovė pažymi, kad tam tikrų sprendimų neleistų priimti tik vienu atveju – jei matytų, kad tai pavojinga gyvybei.
E. Čičelienė svarsto, kad teikiant šią paslaugą svarbiausia kuo geriau pažinti žmogų – ne tik jo buitines problemas, bet ir vidinius išgyvenimus. Kad tai pavyktų, kartais į procesą tenka įtraukti artimuosius, kaimynus ar gyvenamosios įstaigos kolektyvą. Paslauga bus teikiama sėkmingai tik tada, įsitikinusi pašnekovė, kai tarp specialisto ir paslaugos gavėjo vyraus pagarba ir visiškas pasitikėjimas.
NUOTRAUKA: E. Čičelienės asmen. albumo nuotr.
TEKSTAS: Institucinės globos pertvarka