Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugos: laukiame jūsų pastabų

Institucinės globos pertvarkos ekspertai parengė Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašo projektą. Kviečiame susipažinti ir teikti savo pastebėjimus, kuriems aspektams pritariate, o kuriuos siūlytumėte tobulinti. Jūsų nuomonių laukiame diskusijų forume. Norint diskutuoti forume, pirmiausia kviečiame užsiregistruoti.

Pagalbos priimant kasdienius sprendimus paslaugų teikimo aprašo projektas

Pagalbos priimti sprendimus modelio kūrimo vizija

„Jau beveik treji metai kai galioja Civilinio kodekso pataisos, užtikrinančios didesnes žmonių, turinčių psichikos ir (ar) proto sutrikimus, teises savarankiškai priimti sprendimus. Tuo pačiu sprendimu, į Lietuvos teisinę bazę inkorporuoti nauji pagalbos institutai – išankstinis nurodymas bei pagalbos priimti sprendimus sutartis. Šis teisinio reglamentavimo pokytis yra esminis siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas dėl asmenų lygybės prieš įstatymą“, – sako institucinės globos pertvarkos ekspertė Lina Gulbinė.

Valstybės įmonės registrų centro duomenimis, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal teismų peržiūrėtus ir priimtus naujus sprendimus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įregistruoti 3578 neveiksnūs tam tikroje srityje asmenys, iš jų 3476 asmenys pripažinti neveiksniais konkrečiose srityse ir 102 pripažinti neveiksniais visose srityse. Per 2017 metus pagal teismų peržiūrėtus ir priimtus naujus sprendimus minėtame registre įregistruoti 397 asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas konkrečiose srityse. Asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas visose srityse įregistruota nebuvo.

2017 m. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikti 1693 priimti nauji teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (iš jų 1265 sprendimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir 428 sprendimai dėl asmens civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje). Pernai registre buvo įregistruota 10 asmenų pateiktų išankstinių nurodymų, tai sudaro tik 0,59 proc. nuo visų 2017 m. teismo sprendimų dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Imantis priemonių, kurios suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą, per 2017 m. buvo pasirašyta ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įregistruotos 5 sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus bei 5 pagalbą priimant sprendimus teikiantys asmenys. Tai yra labai mažas skaičius, lyginant su Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įregistruotų asmenų skaičiumi (2017 m. gruodžio 31 d. buvo 3578).

Labai mažas sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus skaičius akivaizdžiai rodo, kad ši galimybė nėra populiari. Kodėl? Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.279-1 straipsniu, pagalbos priimant sprendimus sutartį gali pasirašyti pilnametis veiksnus fizinis asmuo su kitu pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma ir jos, ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

„Akivaizdu, jog tik retas, būdamas veiksnus, susimąsto, kad jam gali prireikti pagalbos, todėl neskuba sudarinėti tokios sutarties. Sutartis turi būti būtinai forminama notariškai ir registruojama Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre – tai asmeniui ir papildomos išlaidos, ir laiko sąnaudos, taip pat nemotyvuojančios sudaryti tokio tipo sutartį. Ir, galiausiai, dažniausiai paslauga teikiama neatlygintinai, kas visiškai nemotyvuoja tapti pagalbininkais priimti sprendimus, nes, reikia pripažinti, tai yra ypač atsakingas įsipareigojimas. Pagalbininkas turi turėti specifinių žinių, kad sugebėtų ne nuspręsti už asmenį, bet asmeniui padėti pačiam priimti sprendimą“, – akcentuoja ekspertė L. Gulbinė.

Projekto ekspertų bei ekspertų, rengusių šį aprašą įsitikinimu, pagalba priimant sprendimus turėtų būti paslauga ir asmuo, kuriam ši paslauga būtina, turėtų ją gauti savo savivaldybėje. Pagalbos priimant sprendimus paslaugų tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Paslauga turėtų būti teikiama iš karto, kai tik specialistas, atsakingas už asmens, turinčio negalią, poreikių vertinimą, nustato jam šios paslaugos poreikį. Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos (2 – 5 asmenų) pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtinių klausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.

Pačią pagalbą priimant sprendimus galėtų teikti juridinių asmenų, kurių steigimo dokumentuose numatyta žmonių su negalia socialinės integracijos veikla, parengti pagalbininkai priimant sprendimus. Pagalbininkas priimant sprendimus veikia vadovaudamasis nuostata, kad pagalba priimti sprendimus – tai darbo su klientu procesas, kurio metu identifikuojama, kokia pagalba reikalinga ir surandami būdai reikalingą pagalbą suteikti.

Kodėl ši paslauga būtina žmonėms su psichikos ir (arba) proto negalia?

Savarankiškas sprendimų priėmimas suteikia žmogui autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai. Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia žmogui pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Galimybių pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia žmonių kasdieninį gyvenimą. Dažnai tai apriboja jų bet kokių sprendimų priėmimą (bendruomenėje, sveikatos paslaugų srityje ir t.t.). Pavyzdžiui, tuomet žmogus negali pats nuspręsti netgi dėl tokių kasdienių dalykų, kaip: su kuo praleisti laisvalaikį, kuo užsiimti, kur ugdytis, kur dirbti, kaip ir kur leisti savo pinigus, kur ir su kuo gyventi, kokių ir kur kreiptis sveikatos priežiūros paslaugų, su kuo bendrauti, kaip auginti vaikus ir daugelio kitų.

„Iki šiol pas mus gyvuojantis pakaitinis sprendimų priėmimo modelis reiškia, kad iš asmens atimama teisė priimti savo sprendimus, o sprendimus už jį priima kiti asmenys (šeimos nariai, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, globėjai/rūpintojai). Tačiau pasitaiko atvejų, kai pakaitinio sprendėjo priimti sprendimai ne tik nepaiso tikrųjų asmens norų, bet ir neatspindi geriausių asmens, kurio vardu veikiama, interesų. Vienas esminių pakaitinio sprendimų priėmimo modelio trūkumų yra tai, kad jis eliminuoja patį žmogų su negalia iš sprendimų priėmimo proceso, nors patys sprendimai turi itin didelę ir tiesioginę įtaką jų gyvenimui“, – sako ekspertė L. Gulbinė.

Pagalba priimant kasdienius sprendimus yra įtvirtinta JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. (Lygybė prieš įstatymą), kur pabrėžiama, kad visi neįgalūs asmenys turi teisę į veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, o valstybės įsipareigoja imtis atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. 2014 m. gegužės mėn. JT Neįgaliųjų teisių komiteto priimtame Bendrajame komentare dėl Konvencijos 12 straipsnio nurodyta, kad siekiant pripažinti „universalų teisinį veiksnumą“, kai visi žmonės (nepaisant negalios ar sprendimų priėmimų gebėjimų) iš prigimties turi teisinį veiksnumą, valstybės turi panaikinti visus įstatymus bei praktikas, kuriomis leidžiamas teisinio veiksnumo atėmimas/ribojimas, bei panaikinti visus režimus, kuomet asmens sprendimų priėmimas perleidžiamas trečiajam asmeniui. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Konvencijos 12 str., valstybės įsipareigoja išvystyti pagalbos priimti sprendimus priemones asmenims, siekiantiems realizuoti savo teisinį veiksnumą.

Pasak tarptautinių tyrėjų ir ekspertų, pagalba priimti sprendimus yra pripažinta alternatyva globos institutui, kai žmonės su negalia naudojasi draugų, šeimos narių, ir profesionalų pagalba siekiant suvokti situaciją ir pasirinkti bei priimti savo sprendimus, nesinaudojant globėjo pagalba.

Pagalbos priimti sprendimus modelis pripažįsta, kad kiekvienas priima sprendimus, pasitelkdamas į pagalbą savo artimus žmones ar tuos, kuriais pasitiki (tai gali būti ne tik šeimos nariai, bet ir draugai ar pažįstami, kolegos). Atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių komiteto komentarą dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. įgyvendinimo, galima teigti, kad pagalba priimti sprendimus yra sprendimų priėmimo procesas, kai pats individas vadovauja jam, bet įtraukia ir kitus asmenis, kurie gerbia ir pripažįsta to individo valią ir jo interesą, siekiant jo gerovės. Todėl teikiant pagalbą priimant kasdienius sprendimus būtina atsiminti, kad pirmiausia sprendimus priima patys žmonės. Pagalba jiems suteikiama tik tada, kai jiems to reikia ir ta forma, kuria jie geriausiai supranta. Visi pagalbininko pasiūlymai nėra privalomi žmogui. Šie pasiūlymai yra tik konsultaciniai, patariamieji, o galutinis sprendimas ir atsakomybė bei pasekmės kyla pačia asmeniui. Pagalbininko funkcijos ir įgalinimai turi būti aiškiai apibrėžti: jis padeda žmogui suprasti informaciją, nuspręsti/priimti sprendimą, pagrįstą žmogaus norais, ir išreikšti/perduoti šį sprendimą kitiems asmenims, institucijoms, t.t. Tretieji asmenys (gydytojai, banko darbuotojai, notarai ir kt.) yra teisiškai įpareigoti gerbti ir sudaryti sąlygas priimamiems/priimtiems sprendimams.

Pagalbos priimti sprendimus įgyvendinimas yra kaip tik šiuo metu besivystantis modelis, ir nė viena valstybė iki šiol nėra visiškai įgyvendinusi Konvencijos 12 str. reikalavimų dėl asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisinio veiksnumo. Kai kuriose valstybėse jau pradeda formuotis gerosios praktikos pavyzdžiai teikiant asmenims su negalia pagalbą ir organizuojant paramą priimant sprendimus bei įgalinant  juos gyventi kuo savarankiškiau, tačiau nėra vienintelio geriausio pavyzdžio ir/ar praktikos.

„Pavyzdžiui, Islandija, kuri JT neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo tik 2016 m., nuo 2011 m. yra priėmusi aktą dėl žmonių su negalia teisių apsaugos. Jame yra reikalavimas, kad jį įgyvendinant atsakingosios institucijos vadovautųsi JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis. Šiame Akte yra įtvirtinta asmens su negalia asmeninio atstovo (angl. Personal spokesman) galimybė. Savo asmeninį atstovą gali turėti žmonės, kuriems dėl savo negalios specifikos kyla sunkumų ginant, atstovaujant ir užtikrinant savo interesus. Šį atstovą gali pasirinkti pats žmogus. Jį pasirinkdamas, jis gali konsultuotis su jo gyvenamajame regione dirbančiu Neįgaliųjų teisių pareigūnu (skiriamas socialinių reikalų ministro). Šis pareigūnas patvirtina žmogaus pasirinkimą, ir žmogus pasirašo su asmeniniu atstovu susitarimą dėl pagalbos teikimo, – pasakoja L. Gulbinė. – Yra vedamas šių atstovų registras (kiekviename regione jį veda būtent to regiono Neįgaliųjų teisių apsaugos pareigūnas), jų veikla yra stebima ir kontroliuojama. Žmogus gali pats bet kada atšaukti susitarimą su savo asmeniniu atstovu.“

Ekspertų, rengusių šį aprašą nuomone, įtvirtintas pagalbos priimti kasdieninius sprendimus paslaugų teikimo modelis taptų visaverte alternatyva asmens teisinio veiksnumo ribojimams. Tai yra, užtikrinant profesionalią specialistų teikiamą pagalbą (paslaugas), asmenims su negalia padėti priimti kasdienius sprendimus, neatimant ar neapribojant teisinio veiksnumo.