PALYDIMOJI GLOBA – VARTAI Į SAVARANKIŠKUMĄ

Mergina, pavadinkime ją Aurelija, užaugo vaikų globos namuose, mokosi profesinio mokymosi centre ir jau du mėnesius sėkmingai dirba vienoje Šiaulių įmonėje. Ji netrukus įgis specialybę ir turės atsisveikinti su mokslo draugais. Pats laikas kurti savarankišką gyvenimą. Jaunuolei labai norėjosi susirasti darbą gimtajame mieste, tačiau nepasisekė. Padedama palydimosios globos atvejo vadybininkės, išsinuomojo butą Šiauliuose, mokosi planuoti savo pajamas ir išlaidas, kad gaunamų pajamų užtektų ne tik mokesčiams sumokėti. Aktyviai sportuojanti Aurelija puikiai suderina mokslą ir darbą, džiaugiasi, kad pagaliau turi savo jaukius namus.

Palydimoji globa

Palydimoji globa – tai paslauga, teikiama17-24 metų jaunuoliams (taip pat ir turintiems negalią), augantiems ar augusiems vaikų globos institucijose, rūpintojų šeimose, šeimynose bei šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Paslaugos teikimo principas – su kiekvienu jaunuoliu individualiai dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas, kuris ištiria poreikius, padeda jaunuoliui numatyti ir vykdyti savo tikslus, kad pajėgtų savarankiškai gyventi visuomenėje. Pagrindinis palydimosios globos tikslas – suteikti jaunuoliams sparnus: siekti išsilavinimo, įsitvirtinti darbo rinkoje, suteikti galimybes savarankiškai ir atsakingai tvarkyti asmeninį gyvenimą.

Įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projektą, tokios paslaugos jau suteiktos arba yra teikiamos 245 jaunuoliams visoje Lietuvoje.

Pasak Šiaulių regione šias paslaugas teikiančios UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorės Kristinos Jurjonės, palydimosios globos atvejo vadybininkas yra kaip mentorius, kaip draugas, patarėjas, t.y. sudaro sąlygas ir nurodo kryptį, bet už globojamą asmenį darbo neatlieka. Šiaulių regione nuo vasario mėnesio paslauga suteikta 29 jaunuoliams. Šiuo metu 8 jaunuoliai gauna palydimosios globos atvejo vadybininko paslaugą be apgyvendinimo ir 10 jaunuolių naudojasi palydimąja globa su apgyvendinimo paslauga.

Padeda įveikti kliūtis

Pagalba būtina ne tik iš vaikų globos namų išėjusiems, bet ir socialinę riziką patiriančiose šeimose augantiems jauniems žmonėms. „Jiems reikia spyrio atitrūkti nuo šeimos, išsivaduoti iš  žlugdančios aplinkos, kad negrįžtų ten, kur neturėtų sugrįžti, – įsitikinusi Kristina Jurjonė, „Projektų įgyvendinimo grupės“ vadovė. – Jaunam, mokyklą bebaigiančiam aštuoniolikmečiui dažnai tai neįmanoma.“

Be to, neretai butų šeimininkus gąsdina stereotipai, jiems neįprasta jaunuolio išvaizda. ,,Kai einame kartu, sutartis pasirašome įmonės vardu, šeimininkams ramiau, – sako K. Jurjonė. – Kai kuriuos jaunuolius net mokome praustis, kitų higienos dalykų. Tačiau dauguma prižiūri, puoselėja butus, mokosi savo biudžetą tvarkyti, kad vėliau buto nuomą galėtų perimti.“

Kantrybe tenka apsišarvuoti įsidarbinant, motyvuojant paskambinti darbdaviui. Baimei įveikti prireikia 1–2 savaičių. Mokoma atidžiai perskaityti darbo sutartį. Neretai po kelių dienų darbe pasirodo – per sunku. Tenka įtikinėti, kad tai normalu, pripras. Kai kurie pakeičia 2-3-4 darbus per mėnesį arba atsiranda motyvacija mokytis, įgyti profesiją. Tai – irgi rezultatas. Jeigu planuoja stoti studijuoti, padedama užpildyti dokumentus. Kai kurie jaunuoliai per patiklumą jau būna prisiėmę paskolų, įsivėlę į teisinius dalykus. Mokoma atidžiai skaičiuojant atsikratyti skolų uodegos.

Pasak K. Jurjonės, tai nereiškia, kad kažkas ateis ir viskuo pasirūpins, o jaunuolis gali ramiai drybsoti ant sofos. Vertinama, ar turi motyvacijos, gebėjimo gyventi savarankiškai, vienas. „Visko būna, tačiau nuo vasario mėnesio, kai vyksta projektas, pasiekti gana geri rezultatai,  – teigia Kristina Jurjonė. – Įsitikinome, kad palydimoji globa yra stiprus trumpalaikis impulsas, kuris gali atverti kelią į savarankišką visavertį gyvenimą bendruomenėje.“

Išmoko paprastų, bet reikšmingų dalykų

Mums kiekvienam keisti gyvenimo vietą, įpročius nėra lengva. Minėtoji Aurelija taip pat iš pradžių norėjo įsikurti tik miestelyje, kuriame gimė, užaugo. Vasarą bandė susirasti darbą ir vis nesėkmingai. Ne iš karto sutiko keltis į Šiaulius. Nesiryžo, gal baugu buvo.

„Per įdarbinimo agentūrą suradome darbą, išnuomojome butą Šiauliuose, – pasakoja palydimosios globos atvejo vadybininkė Ingrida Volosova. – Tiesa, kol kas mergina dirba ne pagal specialybę, bet mes laiko turime – ateis metas praktikai, surasime darbo ir pagal specialybę. Svarbu, kad mergina turi motyvaciją dirbti, savarankiškai gyventi. Įsikurti šiame vieno kambario butuke padėjo „Projektų įgyvendinimo grupė“. Reikėjo supirkti viską – nuo šaukšto iki puodų, skalbiklių ir kitų buities reikmenų. Buto nuoma užmokama iš projekto lėšų, o mums per metus būtina išmokyti socialinių įgūdžių, juk vaikų globos namuose viskas buvo duota, ir, kai prireikia savo buitimi pasirūpinti, būna sunku.“

Pasak I. Volosovos, smagu žiūrėti, kaip merginos savarankiškumas, pasitikėjimas savimi kyla: negąsdina pamaininis darbas, suranda laiko nuvykti į mokyklą, gerai mokosi. Patinka pačiai būti atsakingai. Jau du mėnesius Aurelija mokėjo mokesčius pati. Sako, šis butas – jos pirmieji namai, norės ir toliau jame gyventi. Mokosi biudžetą tvarkytis taip, kad vėliau ir visą nuomą galėtų pati susimokėti.

I. Volosovos patirtis rodo, jog intensyviai dirbant vienerių metų palydimosios globos užtenka, kad jaunuoliai įgytų svarbiausių įgūdžių, bet įsitikinusi, kad asmenims su didele negalia tokios paslaugos nepakaktų. Tačiau moteris prisimena sėkmės atvejį, kai vaikų neturinti šeima savo bute užleido 1 kambarį vaikinui su negalia ir padeda jam gyventi. Vaikinas, augęs socialinę riziką patiriančioje šeimoje, jaučiasi saugus ir laimingas, apsuptas dėmesio, pagal savo jėgas patalkininkauja jį priėmusiai šeimai. Kitas sėkmingas pavyzdys, kad projektas leido suteikti pagalbą gimnaziją bebaigiančiai merginai, kuri neturėjo galimybės namuose mokytis, ramiai pailsėti, nes gyveno šeimoje, kurios 8 nariai glaudėsi vieno kambario bute. Gimnazistei išnuomotas vieno kambario butas. Prižiūrima, gaudama paramą mergina gerai mokosi ir turi planų ateičiai.

I. Volosova pasidalijo įgūdžių tobulinimo ir paskatinimo metodais, kuriuos taiko savo praktikoje. Tai vadinamoji Dartan programa: veik ir tobulėk. Kartą per savaitę globojamas asmuo gauna užduotis. Pavyzdžiui, nufotografuoti ir atsiųsti savo paruošto patiekalo nuotrauką. Ruošiesi skalbti, atsiųsk nuotrauką, kaip atskyrei juodus ir baltus skalbinius. Užduotys vertinamos balais. Sudaryta sutartis su internetu prekiaujančia įmone ir už sukauptus balus jaunuolis gali išsirinkti norimą prekę. Toks žaidimas veikia kaip paskatinimas. Kiekvienas jaunuolis turi knygutę, kurioje rašomi planai, tikslai, jie drauge su atvejo vadybininke analizuojami, aptariami. I. Volosova yra sudariusi biudžetinę lentelę, ja naudodamiesi mokosi tiksliai planuoti savo pajamas ir išlaidas.

Prieš pat pokalbį su žurnaliste Ingrida buvo susitikusi su jaunuoliu, kurio tikslas – tapti savanoriu kariuomenėje. O tam reikalingas fizinis pasirengimas. Suderinus su treneriais, jam išpirktas sporto klubo abonementas, vaikinas lanko vairavimo kursus ir planuoja gauti vairuotojo pažymėjimą, apmokėtos kelionės išlaidos. Gali būti, kad taip nutiesiamas takas į jo siekiamą profesiją.

Panašiu būdu I. Volosova padeda 10 jaunuolių: 4 – Radviliškyje, 6 – Šiauliuose. Palydimosios globos projektas I. Volosovos teigimu, labai veiksmingas: bus daugiau laimingų žmonių. „Mano“ namai – yra vienas iš ramsčių, suteikiantis viltį savarankiškai gyventi. Ji įsitikinusi kad savivaldybės privalėtų rasti galimybių Latvijos pavyzdžiu suteikti jaunuoliams, išeinantiems iš vaikų globos namų, atskirą socialinį būstą. Per metus dirbant intensyviai, jei jaunuolis pats nori, savarankiškumo įgūdžiai susiformuoja. Bet auga nauji vaikai… Šį projektą būtina tęsti.

„Šiaulių naujienų” inf.