Pertvarkos ekspertė: „Gyvenimas tarp keturių sienų sunkiai suderinamas su žmogiškumu“
18 metų vaikų globos sistemoje dirbusi Eglė Jurkutė prisimena, kaip dar studijų Šiaulių universitete metais lankydavosi įvairiuose globos namuose. „Vaikų globos namuose ypač įsiminė vaikų galimybės rinktis neturėjimas – nei veiklos, nei rūbų, nei reikšti norų. Lankydavomės ir socialinės globos namuose, psichoneurologijos dispanceriuose. Sunku net suvokti, kad buvo laikas, kai vaikas, turintis proto ar psichikos negalią, ir tramdomieji marškiniai buvo puikiai suderinamas dalykas. Nuo pamatytų vaizdų studentai alpdavo, pradedant vaikinais. Suvokimas, kad neįgalaus žmogaus gyvenimas slenka už keturių, dar ir labai skurdžių sienų, buvo sunkiai suderinamas su žmogiškumu“, – pasakoja ji.
Pastaruosius dvejus metus E. Jurkutė yra institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė. Tad kaip keičiasi globos sistema ir kokia situacija Šiaulių regione?
Nieko iš to nebus?
„Norėjau tapti žmogumi, kuris neša pokytį, nes man tai atrodė savaime suprantamas dalykas. Tačiau pradėjus dirbti pertvarkos eksperte supratau, kad toli gražu ne visų mūsų, dirbančių šioje srityje, nuomonės sutampa. Pradžioje susidūriau su dideliu pasipriešinimu viskam, kad telpa žodyje „pertvarka“. Man buvo keista suvokti, kad tiek daug jėgų reikia skirti savivaldybių administracijų, įstaigų vadovų požiūrio kaitai“, – prisimena E. Jurkutė.
Vis tik, pasak ekspertės, įsivertinus, kaip požiūris keitėsi per tuos dvejus metus, rezultatai akivaizdūs – savivaldybėse vis mažiau tenka veltis į diskusijas „kam to reikia“, „čia nesąmonė“, „nieko iš to nebus“. Tą pasiekti padėjo pertvarkos žinomumas – aktyvūs vizitai į savivaldybes, paslaugas teikiančias įstaigas, kontaktų su nevyriausybinėmis organizacijomis mezgimas, jų įtraukimas į susitikimus.
„Dažnai susitikimuose savivaldybių atstovai, pertvarkomų įstaigų vadovai mėgdavo manipuliuoti nepasiruošusia pokyčiams visuomene. Rengiau susitikimus bendruomenėse, domėdavausi jų požiūriu į pertvarkos procesus ir galiu pasakyti, kad kalbant ir šviečiant visuomenę to pasipriešinimo nelieka. Žinoma, tam didelę įtaką turi politikų formuojama nuomonė. Tačiau šiandien visuomenė įrodė, kad yra brandi pokyčiams, o mes, atsakingieji už vykstančius procesus, turime tą pasitikėjimą pateisinti“, – sako Šiaulių regiono ekspertė.
Vis dar didelė priklausomybė nuo institucinės globos
„Labai džiugu, kai pertvarkos vizija ir veiklomis domisi aukščiausia savivaldybės valdžia – merai. Gaila, kad tik trijose savivaldybėse iš septynių, Akmenės, Kelmės ir Pakruojo rajonų, merai – aktyvūs su pertvarkos veiklomis susijusių sprendimų priėmėjai“, – pastebi E. Jurkutė.
Pasakoja, kad susitikimų metų labai aiškiai pasimato savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo lygmuo. Džiugina, kai atvykus į susitikimą salėje pasitinka 30-40 žmonių, tai parodo savivaldybės atsakingų asmenų požiūrį ir visuotinį sprendimų priėmimą. Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kur sprendimo balsas yra vos keleto žmonių rankose.
„Šiaulių regione šiandien vis dar labai didelė problema – priklausomybė nuo institucinės globos. Likome vieninteliai Lietuvoje, žutbūt siekiantys išsaugoti kūdikių namus“, – sako ekspertė. Kuomet Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio Kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentavo vaikų iki trejų metų globą, tais metais (2017 m.) į kūdikių namus vis tiek pateko 41 vaikas, per 2018-uosius – 14 vaikų.
„Dauguma savivaldybių nepasiruošė alternatyvių paslaugų ir buvo stebimas tiesiog piktybinis piktnaudžiavimas institucine globa. Susitikimų metu būdavo aršiai diskutuojama, kad kūdikiui negali būti kitos alternatyvos, išskyrus patekimą į kūdikių namus. Šiandien jau yra kitaip“, – pastebi ji.
Šiandien Šiaulių regione jau veikia 6 bendruomeniniai vaikų globos namai. Skaičius kol kas tikrai nėra didelis, tačiau jis aiškiai parodo vis didesnį savivaldybių sąmoningumą ir, tikimasi, kartu ateina ir pačių pokyčių esmės supratimas.
Žmonės priima į savo tarpą
Ar visuomenė tampa jautresnė vaikų, netekusių tėvų globos, ir žmonių su proto ar psichikos negalia požiūriu? E. Jurkutė esanti tvirta, jog atsakymas yra „taip“: „Tam įtakos turi ir visuomenėje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apgyvendinami vaikai, kurių daugelis puikiai pritampa toje aplinkoje, tampa bendruomenių dalimi. Taip pat Šiaulių regione jau yra įkurti 9 grupinio gyvenimo namai žmonėms su proto ar psichikos negalia, kurių gyventojai visuomenei suteikia galimybę mokytis gyventi kartu, šalia vieni kitų.“
Kaip teigia ekspertė, visuomenės požiūris ir nuomonė priklauso nuo pačių pertvarkos dalyvių – pertvarkos procesų organizatorių, įstaigų vadovų bei darbuotojų. Turint netinkamą požiūrį ar norą įrodyti, kad vaikai, neįgalieji ar pati visuomenė patirs didelių sunkumų, siekiant gyventi vienoje plotmėje, visuomet tai galima padaryti.
Todėl čia didelė atsakomybė krenta ant paslaugos organizatorių, kiek jie pasiruošę dirbti naujomis sąlygomis, įstaigos vadovų, kokį jie palaikymą suteiks darbuotojams ir paslaugas gaunantiems žmonėms, kad integracijos procesas į visuomenę būtų kuo sklandesnis ir keltų visuomenės pasitikėjimą.
Parodo požiūrį į žmogų
Kaip sako E. Jurkutė, svarbu paminėti, kad Šiaulių regionas – vienintelis iš visų regionų, kuris dar 2016-2017 m. pateikė paraiškas į visas viešojo pirkimo pozicijas dėl pertvarkos projekto finansuojamų bandomųjų paslaugų.
„Situaciją turbūt galima paaiškinti tuo, kad įstaigų vadovai, NVO sektorius suprato nebrandų politikų ir savivaldos požiūrį į pertvarkos tikslines grupes, tačiau puikiai suvokė savo indėlio į pertvarkos procesus esmę ir ėmėsi iniciatyvos“, – sako ekspertė.
Tai Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė, į kurią nuolat kreipiasi pagalbos siekiant gerosios patirties sklaidos ir keičiant vis dar pertvarka dvejojančių kitų įstaigų vadovų požiūrį. Direktorė pirmoji panoro išbandyti naujas paslaugas – laikino atokvėpio namuose, apsaugoto būsto – bei dalinasi paslaugų teikimo rezultatais, paslaugų gerinimo pasiūlymais.
Kaip pasakoja E. Jurkutė, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų suburtas aktyvus ir veržlus koletyvas nepalieka abejojančių neįgaliojo žmogaus galimybėmis bei užburia puikiu darbo organizavimu ir kolekyvo susidirbimu. Kelmėje įkurti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių Aukštelkės socialinės globos namų treji Grupinio gyvenimo namai, kurie taip pat yra subūrę puikų ir profesionalų kolektyvą, dažnai ateinantį į pagalbą keičiant abejojančiųjų neįgaliųjų galimybėmis gyventi bendruomenėje požiūrį. „Jie unikalūs tuo, kad patys kažkada perėjo abejonių, pasipriešinimo laikotarpį ir dabar yra geriausias pavyzdys, kaip dirbant naujomis sąlygomis gyvenimas nusispalvina kitokiomis spalvomis“, – pastebi ekspertė.
Kuršėnuose įsikūręs VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ bei Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras beidomintiems suteikia galimybę susipažinti bei su didžiausiu malonumu pasidalina daugiamete patirtimi organizuojant neįgaliųjų dienos užimtumą. „Čia keičiasi supratimas apie sunkią negalią turinčio žmogaus integracijos galimybes – net visiškai sunkias negalias turintys, prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių bei nuolatinės pagalbos reikalaujantys žmonės puikiai leidžia laiką“, – sako E. Jurkutė. Abi šios įstaigos dalyvavo bandomios, pertvarkos lėšomis finansuojamos laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos teikime.
„Norisi paminėti ir Motinos Teresės šeimų namų kolektyvą, kuris nepaisant kasdienių iššūkių ir materialinių sunkumų nenustoja tikėti jaunos mamos galimybėmis atsitiesti, ir Akmenės rajono paramos šeimai centro (jis teikia budinčių globotojų užtikrinimo paslaugą) bei Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro (teikia bendruomeninių vaikų globos namų paslaugą) vadoves, kurios kuria bei siekia geriausios vaikų globos pertvarkos vizijos savo rajonuose“, – teigia Šiaulių regiono ekspertė.
Pasak jos, bandomųjų paslaugų teikimas labai greitai atvėrė ir sistemines kai kurių savivaldybių bėdas – tai požiūris į žmogų, savo savivaldybės gyventoją. „Puiku, kai paslauga finansuojama pertvarkos projekto lėšomis, kai savivaldybėms žmogaus išlaikymas nieko nekainuoja. Bet buvo atvejų, kai, praėjus paslaugos teikimo laikotarpiui, besikeliančiam iš duobės žmogui paslaugos teikimas buvo nutraukiamas, o savivaldybė nesutiko rasti būdų užtikrinti gyvybiškai reikalingos paslaugos tęstinumą. Kalbu apie krizinės motinystės paslaugą mamai su vaikais. Visgi buvo ir tokių savivaldybių, kurios suprato paslaugos prasmę ir bendradarbiavo dėl pagalbos tęstinumo“, – pastebi E. Jurkutė.
Paslaugos reikalingos
Neįgaliųjų sričiai skirtų bandomųjų paslaugų teikimas atskleidė šių paslaugų poreikį. Vykdant laikino atokvėpio namuose paslaugos teikimą, prie pertvarkos projekto įgyvendinimo prisidėjo Šiaulių miesto savivaldybės globos namai, laimėję viešąjį konkursą. Jie Šiaulių miesto gyventojams suteikė galimybę nemokamai gauti trumpalaikį poilsį šeimos nariams, tėvams ar globėjams, kurie rūpinasi asmenimis su proto ar (ir) psichikos negalia.
„Suorganizavus susitikimą su paslauga besidominčiais žmonėmis, reikiamas paslaugos gavėjų skaičius buvo surinktas valandos bėgyje. Globos namai 2017 metais teikė paslaugas Šiaulių regione 10-čiai proto ar (ir) psichikos negalią turinčių žmonių, bet Šiaulių miesto savivaldybei prisidėjus prie laikino atokvėpio projekto įgyvendinimo 6 600 eurų, paslaugų gavėjų skaičius padidėjo iki 14. Nuo 2018 metų paslauga yra tęsiama Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva“, – pasakojo pertvarkos ekspertė.
Pasak E. Jurkutės, bandomosios paslaugos taip pat parodė ir dar vieną aspektą – neįgaliųjų tėvai nepratę prie pagalbos ir sunkiai priima naujų formų paslaugas. Tai labai aiškiai parodė laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos teikimas bei nesenai startavusi asmeninio asistento paslauga. Net keletą mėnesių truko intensyvi paslaugos gavėjų paieška, kuri kartais, atrodydavo, tampa beviltiška.
„Bendraujant dažnai tekdavo išgirsti tėvų nuogąstavimų, kad kas gali geriau pasirūpinti jų artimuoju nei jie patys, taip pat labai būdavo jautru girdėti frazę, kad „kas gali be manęs mylėti mano neįgalų vaiką“. Tačiau užteko vos keleto pirmųjų paslaugos bandytojų, kad būtų užsitarnautas paslaugos gavėjų artimųjų pasitikėjimas ir viskas sustotų į savo vietas“, – džiaugiasi institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė E. Jurkutė.