Socialinės dirbtuvės Vilniuje: veiklos apžvalga ir stiprinimo galimybės

Liepos 30 d.Vilniaus miesto savivaldybėjevykęs susitikimas subūrė Vilniaus regiono socialinių dirbtuvių paslaugos teikėjus, savivaldybės, Užimtumo tarnybos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovus. Diskusijos centre – klausimai, kaip šiandien veikia socialinės dirbtuvės Vilniuje, su kokiais iššūkiais jos susiduria, ir, svarbiausia, kokius pokyčius atneša jų dalyvių gyvenimuose?

 „Socialinės dirbtuvės nėra tik laisvalaikio praleidimui, užimtumui“ – susitikime pabrėžta mintis priminė svarbią kryptį: tai ne terapinė veikla, o reali galimybė žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia tapti aktyviais visuomenės nariais, įgyjant darbinių ir socialinių įgūdžių.

Veiklos, kurios moko, augina ir įgalina

Pirmoji savo veiklos pristatymą pradėjusi VšĮ „Rastis“ pasidalino, kad per kiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį į paslaugą įtraukė net 30 dalyvių. Pagrindinės šių dirbtuvių vykdomos veiklos – konditerijos gaminiai ir keramikos dirbiniai, kurių pardavimas vyksta tiek vietoje, tiek  internetu. Turima ir sėkmingų įdarbinimo istorijų, pavyzdžiui, pagalbiniu darbuotoju kavinėje.

Svarbu, kad dirbtuvėse stengiamasi žvelgti į asmenį plačiau, tad pokyčiai įvyksta ir kitose gyvenimo srityse: „Džiugina, kad vienas SD dalyvis pradėjo mokytis suaugusiųjų mokykloje“, – džiaugiasi socialinių dirbtuvių atstovė.

VšĮ „Rastis“ taikomas metodas grįstas asmeniniu noru, o karjeros konsultanto įtraukimas į procesą padeda siekti realių įsidarbinimo galimybių.

„Norai atsiranda ne iš karto“, – frazė, nuskambėjusi susitikimo metu, kuri ypač aktuali kalbant apie žmones, atvykstančius iš grupinio gyvenimo namų ir ilgai nedalyvavusius jokioje veikloje. Reikalingas laikas, kantrybė ir tinkama žinutė iš visų paslaugų teikėjų.

„Kur Žmogus?“

Pal. J. Matulaičio socialinio centro dirbtuvės įgyvendina veiklas su aiškia socialine žinute – visa gaminama produkcija (rankų darbo žvakes, tekstilės gaminiai ir kt.) siekia tvarumo. Šio centro komanda labai vertina galimybę dalyvauti DUO DAY iniciatyvoje, kuri leidžia dirbtuvių dalyviams „pasimatuoti“ realią darbo vietą. Organizacija taip pat aktyviai dirba su viešinimu – komunikuojant apie socialines dirbtuves minimi ne tik gaminiai, bet ir žmonės, kurie juos kuria: „Tikslas – ne tik viešinti produkciją, bet ir kalbėti apie asmenis su negalia.“

Pal. J. Matulaičio socialinio centro dirbtuvių darbuotojai dalinasi, kaip svarbu dirbti su savo pačių, kaip veiklos organizatorių, lūkesčiais. Pradžioje norėta visko labai daug, bet paskui pradėta savęs klausti, o kur už viso to slypi pats žmogus? Šis klausimas atvedė prie nusiraminimo, lūkesčių susimažinimo ir sistemiškumo veiklose.

Socialinės dirbtuvės „Vilniaus Viltis“

Vilniuje įsikūrusios dvi socialinės dirbtuvės „Vilniaus Viltis“ (I dirbtuvės, II dirbtuvės). Šiose dirbtuvėse orientuojamasi į praktines veiklas: varžtų komplektavimą, medžio gaminius, gintaro papuošalų gamybą. Užsiimama ir ekologinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip vabalų viešbučių gamyba, invazinių augalų botanikos parkuose iškasimas. Dirbtuvių atstovai pabrėžia individualaus požiūrio į asmenį svarbą ir dalinasi, kaip svarbu kurti tokias sąlygas, kad negalia netaptų kliūtimi – dirbtuvių dalyviai mokosi tiek bazinių, tiek specialių gebėjimų, kartu išbandant veiklas, kurių anksčiau nėra tekę daryti „išmoksta įsukti varžtą, primatuoti medinę lentelę – pirmą kartą“. Trys buvę dirbtuvių dalyviai šiandien dirba „Varžtų pasaulyje“ – sėkmingas pavyzdys, ką reiškia ilgalaikis įdirbis ir pasitikėjimas žmogumi. Kita vertus, keliama ir problema – verslai ne visada pasiruošę priimti darbuotojus, kurie gali padaryti klaidų:  „Klaidos tikimybė – viena iš kliūčių darbdavio akimis“ – dalinasi socialinių dirbtuvių „Vilniaus Viltis“ atstovai.

Drąsa pabandyti

MB „Pirmo blyno“ dirbtuvės susijusios su socialinio restorano veikla – čia dalyviai išbando save virtuvėje, mokosi aptarnauti klientus, padeda renginiuose. Dirbtuvėse gaminami saldumynai (olandiški vafliai, triufeliai), taip pat, pasitelkiant bendradarbiavimą, vedami edukaciniai užsiėmimai mažesnių klasių moksleiviams apie Dauno sindromą. Dirbtuvių atstovas pabrėžė, kaip svarbu sudaryti dalyviams  sąlygas pasibandyti įvairias funkcijas: pabūti ir pagalbiniu virtuvės darbuotoju, ir indų plovėju, padavėju ir pan. Tokiu būdu užtikrinamas ugdomų gebėjimų įvairiapusiškumas ir išvengiama monotonijos. Du dalyviai jau įsidarbino, nors ne visiems pavyksta išlikti: „Pritrūko įgūdžių laiku ateiti į darbą, atlikti užduotis“ – apie darbo vietos neišlaikiusio bičiulio situaciją komentuoja MB „Pirmas Blynas“ darbuotojas.

Šios dirbtuvės pasižymi ir aktyvia ryšių su verslo atstovais paieška, todėl gaunami užsakymai verslo dovanų rinkiniams su „Pirmo blyno“ gaminiais, taip pat aptarnavimui renginių metu. Tokiu būdu kuriamos tvaresnės, ilgalaikės partnerystės, kurios svarbios siekiant stabilumo ir augimo.

„Ieškome nuobodžių užsakymų“

Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ taip patsiekia glaudaus ryšio su verslu. Anksčiau gaminę savo gaminius ir ieškoję būdų, kaip juos realizuoti, dabar bando persiorientuoti – ieškoma suinteresuotų verslo atstovų, kurių klausiama, ko jiems reikia ir bandoma tai pasiūlyti. Taip atsirado naujos veiklos: popieriaus, kuris paskui įvairiai panaudojamas (pvz., kvietimai įvairia proga, kalėdiniai žaisliukai), gamyba, pakavimo paslaugos. Svarbu, kad veiklos būtų tinkamos autistiškiems asmenims, tad akcentuojama labai svarbi detalė: „Autistiškiems asmenims veikla turi būti rutininė, aiškios struktūros – todėl ieškome kuo nuobodesnių užsakymų“ – atvirauja asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė.

Asociacijos atstovai pasidalino ir savo patirtimi, kaip kuriami ryšiai su verslu per savanorystę. Kviesdami verslo atstovus padirbėti kartu, tikimasi juos įtraukti ir kaip būsimus užsakovus:  „Didieji verslai finansuoja savanorystės dienas – tai būdas įtraukti juos į mūsų pasaulį.“

Įdomus šių dirbtuvių išskirtinumas – visi dalyviai vadinami bendradarbiais. Taip pabrėžiama visų atsakomybė už vykdomą veiklą ir būsimus rezultatus.

Nauja pradžia

Valakampių socialinių paslaugų namai dar tik pradeda neprojektinių socialinių dirbtuvių kelią – kol kas vyksta pasirengimo etapas, vykdomi susitikimai su būsimais dalyviais, tačiau jau planuojamos veiklos: sezoninių augalų, sliekų auginimas, biohumuso gamyba, šalikų mezgimas.

Naujųjų dirbtuvių atstovai mini, kad „kai kurie dalyviai visada ir liks tik socialinėse dirbtuvėse, neturės pakankamai įgūdžių įsitraukti į atvirą darbo rinką“. Tai priminimas, kad dirbtuvės – ne tik tramplynas į darbo rinką, bet ir saugi erdvė būti, kurti, gyventi prasmingai. Tačiau svarbu nepamiršti ir vadovautis siekiu padėti SD veikloje įgauti daugiau savarankiškumo ir ugdyti įgūdžius pagal savo galimybes.

Aktyvios komunikacijos svarba

Susitikime dalyvavo ir visų dirbtuvių rinkodaros specialistai, kurie pristatė savo komunikacijos planus ir kanalus, kuriais kalba apie veiklą, prekes, paslaugas ir dirbtuvių dalyvių istorijas. Nors dauguma jų turi socialinių tinklų paskyras arba administruoja svetaines, išskiriama tiesioginio bendravimo su partneriais vertė. Todėl ne mažiau svarbūs susitikimai su verslininkais, kurių metu yra ieškoma būdų, kaip savo gamyba atliepti konkretaus verslo poreikius arba prisidėti prie jau kuriamų produktų ar paslaugų. 

Socialinių dirbtuvių atstovai sutiko, kad verslai visada norės remti tas veiklas, kurios kuria poveikį. Dėl šios priežasties komunikuojant apie dirbtuvių veiklą, svarbu akcentuoti ir jų poveikį lankytojams, kurie čia įgyja darbinių įgūdžių, savarankiškumo ir atranda palaikančią bendruomenę. 

Ką daryti, kad dirbtuvės veiktų dar sėkmingiau?

Diskusijose dėl dirbtuvių sėkmės išryškėjo keli esminiai aspektai:

• Motyvacija darbui nėra pastovi – ją reikia auginti, palaikyti ir kurti per ryšį;
• Reikalingas vieningas požiūris tarp paslaugų teikėjų – dirbtuvės pirmiausia turi būti suprantamos kaip prasmingas darbas, o ne tik užimtumo, laisvalaikio praleidimo veikla;
• Bendradarbiavimas su verslu – būtinas, bet reikalaujantis aiškios komunikacijos, realių lūkesčių ir, neretai, laiko;
• Asmens sėkmingas įsidarbinimas ir išsilaikymas darbo vietoje dažnai priklauso nuo viso paslaugų tinklo: būsto, sveikatos priežiūros, emocinės gerovės užtikrinimo, palaikančios aplinkos.

Socialinės dirbtuvės – tai erdvė pokyčiui ir bendrystei.

Nuo mažų užsakymų iki pirmųjų atlyginimų – kiekvienas socialinių dirbtuvių dalyvis žengia savitu keliu. Vieniems tai bus tiltas į darbo rinką, kitiems – saugi vieta būti savimi.

„Laisvė ateina su atsakomybe“ – priminė vienas susitikimo dalyvis.
Ir būtent dirbtuvės – tai vieta, kur mokomasi šios laisvės. Kartu.

Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už susitikimo suorganizavimą, o socialinių dirbtuvių atstovams už pranešimų parengimą ir pasidalinimą patirtimi. Džiaugiamės Užimtumo tarnybos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovų bendradarbiavimu – tik su palaikymu ir bendryste galima siekti kokybiškų paslaugų ir judėjimo tikslo link.