Socialinių dirbtuvių metodinis susitikimas: dėmesys įgūdžių raidai ir verslo pritraukimui

2025 m. spalio 9 d. vyko nuotolinis socialinių dirbtuvių metodinis susitikimas, kuriame dalyvavo socialinių dirbtuvių atstovai iš 59 dirbtuvių, veikiančių projekte „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“. Renginio metu buvo aptartos dvi temos – dėmesys dirbtuvių dalyvių įgūdžių raidai bei gerosios patirties apžvalga, ieškant partnerysčių su verslu.

Kaip fiksuoti asmens darbinio užimtumo pokyčius?

Socialinių dirbtuvių bendradarbiai, tai intelekto ir psichosocialinę negalią turintys asmenys, kurie čia lankosi įgyti darbinių ir socialinių įgūdžių. Šis kietųjų ir minkštųjų žinių rinkinys padeda tapti savarankiškesniems bei gali būti pirmasis žingsnis siekiant įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.

Socialinių dirbtuvių veikloje itin svarbu stebėti, kaip lankytojai tobulėja ir kokių įgūdžių jiems dar trūksta. Siekiant užtikrinti vieningą specialistų darbą ir suteikti daugiau žinių apie individualaus asmens darbinio užimtumo planą projekto koordinatorė Eglė Teresevičienė pristatė individualaus darbinio užimtumo plano formą.

„Specialistai turi įvairių formų planų, tačiau Individualus asmens darbinio užimtumo planas, tai rekomendacija, kurios siūlomus elementus, specialistai gali integruotis į savo formas ir sėkmingai toliau naudoti. Čia jūs turite pilną laisvę“, – susitikimo metu dalinosi E. Teresevičienė.

Specialistė atkreipė dėmesį, jog Individualius asmens darbinio užimtumo planus asmeniui sudaro socialinis darbuotojas kartu su prekių gamybos ar paslaugų teikimo meistru.Tai svarbu ir norint tiksliai atspindėti, kurie specialistai yra įtraukti į šios srities komandą. Pirmaisiais dirbtuvių paslaugų teikimo metais Individualus planas peržiūrimas, tikslinamas, papildomas ne rečiau nei vieną kartą per tris mėnesius, vėlesniais metais – ne rečiau nei vieną kartą per metus, periodiškai įvertinant ir pažymint pokyčius ir pasiekimus bei dirbtuvių paslaugos teikimo tikslingumą.

Individualiame plane tikslinga aprašyti asmens norą, susijusį su dalyvavimu paslaugoje – turi apibūdinti dalyvių motyvaciją jungtis į socialinių dirbtuvių veiklą. „Ar asmuo nori sustiprinti tam tikrą darbinį įgūdį, o gal nori pagerinti socialinius įgūdžius. Svarbiausia yra asmens noras, kurį galima išsigryninti pokalbio metu“, – dalinosi projekto koordinatorė.

Socialinių dirbtuvių specialistai susipažino su likusiomis grafomis, diskutavo apie jų pildymo reguliarumą ir dalinosi pavyzdžiais. Visą Individualų asmens darbinio užimtumo planą galite rasti čia.

„Mūsų galutinis tikslas yra darbas ir atvira darbo rinka“

Vilniaus „Lietaus vaikų“ socialinių dirbtuvių vadovė Beata Veselienė metodinio susitikimo metu pasidalino patarimais, nuo ko prasideda socialinių dirbtuvių įvaizdis, kaip siūlančių kokybišką darbo jėgą, prekes ir paslaugas, bei kaip bendrauti su verslu.

Beata atkreipia dėmesį, jog prie pasitikėjimo dirbtuvėmis prisideda ir tai, kaip save pristato patys socialinių dirbtuvių bendradarbiai ir ar jie tiki, jog patys gali prisidėti prie visuomenės gerovės.

„Mūsų galutinis tikslas yra darbas ir atvira darbo rinka. Žmogus, kuris atėjęs į save žiūri, jog nori dirbti ir gali dirbti, save vertina kitaip“, – dalinasi B. Veselienė ir primena, jog tai svarbu ir būsimiems darbdaviams, kurie ieško motyvuotų darbuotojų.

Socialinių dirbtuvių atstovės teigimu, verslo partnerių paieškose svarbu atkreipti dėmesį į organizacijos vertybes, o prieš kontakto inicijavimą, dirbtuvės turėtų išsigryninti kokio verslo joms reikia, o su kokiu nedirbtų išvis. Apsibrėžus savas vertybes, partnerius atrasti tampa lengviau.

„Paskutiniu metu aš orientuojuosi į didelį verslą. Dažniausiai tai yra nelietuviško kapitalo įmonės, kurios dirba su darbdavio įvaizdžiu. Naujai atėjusiems darbuotojams, ypač jaunajai kartai rūpi ne tik pinigai. Jiems svarbu, kad darbdavys prisidėtų prie įvairių socialinių iššūkių“, – pasakoja Beata.

Socialinės dirbtuvės partnerysčių su verslais ieško ne tik su tikslu dirbtuvių lankytojams atrasti būsimą darbovietę, kuri atitiktų turimus žmogaus įgūdžius. Tai svarbu ir dirbtuvių užsakymams.

„Pirmiausia, dirbtuvės turi pasirengti vertės pasiūlymą. Turite atsakyti į klausimus, kodėl verslas turi su mumis draugauti, ką mes jam galime pasiūlyti?“, – sako atstovė ir tikina, kad dirbtuvės verslui gali pasiūlyti išspręsti ir tam tikrą darbinį iššūkį, su kuriuo susiduria verslas.

Socialinės dirbtuvės gali padėti pačiam verslui

Pavyzdžiui, vienas iš verslų, su kuriais dirba Vilniaus „Lietaus vaikų“ socialinės dirbtuvės, yra didelė popieriaus įmonė. Gavusi užsakymą parengti išskirtines kepimo popieriaus pakuotes, įmonė supjaustė popieriaus lakštus, tačiau dėl didelių automatizacijos procesų, pakuoti popierių pačioje įmonėje – neapsimokėjo.

Socialinių dirbtuvių komanda čia pasiūlė savo pagalbą ir priima paletes pas save likusiam prekės paruošimui. Darbai dalinami keliais etapais: vieni dirbtuvių bendradarbiai atskiria po 10 lakštų, kiti deda į dėžutę ar klijuoja lipdukus. Dėžėse sukrautos ir kruopščiai perskaičiuotos naujosios pakuotės vėliau keliauja tiesiai į parduotuves.

Kitas siūlomas būdas partnerystei, tai verslo dovanų dalių pakavimas, kuriame dovanos dalį gali sudaryti ir pačių dirbtuvių kuriamas produktas. Anot Beatos, tokie darbai užtikrina pastovumą ir yra tinkami dirbtuvių veiklai.

Dirbtuvių atstovė džiaugėsi esamais užsakymais, tačiau pripažino, jog partnerysčių su verslu paieškos yra nuolatinis darbas, kuriam vertingas gyvas susitikimas, kvietimas savanoriauti ar apsilankyti pačiose dirbtuvėse. Pažinus dirbtuvių užkulisius, susipažinus su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais bendradarbiais ir jų darbais, darbdaviai įsitraukia lengviau ir patys vertina galimybę prisidėti prie socialinės atsakomybę skatinančių projektų.