Ilgą laiką psichosocialinę negalią turintys žmonės Lietuvoje susidurdavo su griežta sistema, vos kilus abejonių dėl gebėjimo savarankiškai tvarkytis, veiksnumas būdavo apribojamas, o sprendimų teisė perduodama globėjui. Tačiau Šiaulių apylinkės teisme priimta nutartis žymi svarbų lūžį. Tai istorija apie vyrą, kuris įrodė, kad orumas ir savarankiškumas įmanomi ir turint nematomą negalią, jei laiku suteikiama tinkama pagalba.
Prieš kelerius metus vyro pasaulis susitraukė iki minimumo – teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teisė disponuoti savo pajamomis, spręsti dėl gydymo ar net pasirinkti gyvenamąją vietą buvo atimta. Toks scenarijus vis dar dažnas žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią, tačiau šįkart istorija pasisuko kitaip.
Praėjus ketveriems metams, vyras grįžo į teismą ne tik su prašymu, bet ir su įrodymais, kad yra pasiruošęs būti atsakingas už savo gyvenimą.
Realybė nusvėrė teorines prognozes
Ši byla tapo išskirtine, nes teismas pasirinko ne formalų, o žmogaus teisėmis grįstą požiūrį. Nors teismo psichiatrijos ekspertai laikėsi atsargios pozicijos ir nurodė, kad dėl lėtinio sveikatos sutrikimo vyras situacijas gali vertinti tik iš dalies, teismas vertino ne tik medicininius dokumentus, bet ir faktinį asmens savarankiškumą.
Bylos nagrinėjimo metu socialinės globos namų darbuotoja ir pagalbos priimant sprendimus specialistė atskleidė visai kitokį portretą. Vyras ne tik savarankiškai planuoja savo biudžetą – pirmiausia sumokėdamas mokesčius už būstą, o likusius pinigus paskirstydamas maistui ir buičiai – bet ir puikiai tvarkosi namuose. Jis pats gaminasi maistą, apsiperka, naudojasi viešuoju transportu ir orientuojasi aplinkoje. Dar daugiau – vyras aiškiai suvokia turimo nekilnojamojo turto vertę, juo rūpinasi ir kategoriškai atsisako parduoti ar išnuomoti, nes planuoja ten sugrįžti gyventi.
Teismas konstatavo, kad faktiniai žmogaus gebėjimai nusveria teorines abejones. Nuspręsta, kad tolesnis teisių ribojimas būtų neproporcingas ir pažeistų asmens orumą.
Saugiklis – ne draudimai, o pagalba
Vienas iš veiksnių, leidusių teismui priimti tokį sprendimą, yra Lietuvoje vis plačiau diegiamas pagalbos priimant sprendimus modelis. Vietoj to, kad žmogus būtų „nurašytas“ kaip neveiksnus, jam pasiūloma alternatyva – pagalbos priimant sprendimus paslauga. Tai reiškia, kad asmuo sprendimus priima pats, tačiau turi oficialų pagalbininką, su kuriuo gali pasitarti sudėtingais klausimais (pavyzdžiui, pasirašant sutartis, planuojant didesnius pirkinius ar sprendžiant sveikatos klausimus).
Šiuo konkrečiu atveju teismas įvertino, kad vyras jau dabar sėkmingai bendradarbiauja su pagalbos priimant sprendimus specialiste. Būtent šis „saugiklis“ leido teismui jaustis užtikrintam, kad žmogus nebus paliktas vienas, tačiau jo teisės nebus suvaržytos. Tai rodo perėjimą nuo globėjiško modelio prie žmogaus teisėmis grįsto – valstybė nebe kontroliuoja, o padeda.
Žvilgsnis į ateitį
Atgavęs visišką veiksnumą, vyras jau dėlioja ateities planus, kurie niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito visuomenės nario siekių. Jis planuoja grįžti į savo namus, kuriais rūpestingai rūpinosi net ir gyvendamas globos įstaigoje, bei įsitraukti į darbo rinką. Vyras realistiškai vertina savo galimybes ir ketina pradėti nuo paprastesnio darbo, tačiau svarbiausia – jis jaučiasi visaverčiu žmogumi.
Ši nutartis yra priminimas, kad nematoma negalia neturi tapti nuosprendžiu. Teisinė sistema, remdamasi institucinės globos pertvarkos metu kuriamomis paslaugomis, vis dažniau atsigręžia į individualų žmogų, suteikdama jam įrankius gyventi oriai ir savarankiškai.
Daugiau informacijos apie pagalbos priiman sprendimus ir veiksnumo apribojimo prevencijos paslaugas galetigaleti.lt