Teisė turėti Teisių
Šiais metais Lietuvoje vyksta net trys rinkimai, kuriuose dalyvauti gali ir skirtingas negalias turintys piliečiai, taip pat ir asmenys su intelekto negalia.
Dalis visuomenės skeptiškai vertina žmonių su negalia galimybes savarankiškai priimti sprendimus, todėl negalią turintieji ir jų artimieji priversti įrodinėti, jog kiekvieno piliečio pasirinkimas yra apgalvotas ir vertingas kaip bet kokio kito tokią teisę turinčio žmogaus.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja visas valstybes, kurios yra ratifikavusios šią konvenciją, užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant žmonių su negalia teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems.
Štai prieš keletą dienų visa Europa balsavo ir rinko savo kandidatus į Europos parlamentą.
Nepaisant įsipareigojimų konvencijai, net 400 tūkstančių žmonių su intelekto negalia visoje Europoje tokios teisės neturėjo dėl jiems nustatytos globos, dalinai ar visiškai apriboto veiksnumo:
- Visos balsavimo teisės žmonėms su intelekto negalia užtikrinamos 15 Europos sąjungos šalių: Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Liuksemburge, Graikijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje.
- 8 Europos sąjungos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, suteikia ribotas balsavimo teises žmonėms su intelekto negalia: Belgija, Vengrija, Lietuva, Portugalija, Danija, Rumunija, Čekija, Malta.
- 4 šalys balsavimo teisės žmonėms su intelekto negalia nesuteikia visai: Estija, Bulgarija, Lenkija, Kipras.
2024 metais Lietuvoje, asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia buvo 41 845 tūkst., iš jų – 31 629 tūkst. suaugusių asmenų. Dalies šių žmonių veiksnumas yra apribotas ( 2023 m. duomenimis, 9098 asmenys), apie pusė jų yra netekę ir rinkimų teisės.
Veiksnumo išsaugojimas žmonėms su intelekto negalia užtikrina, kad jų teisės nebus pažeistos ir jie galės efektyviai ginti savo interesus visose srityse. Taip pat, tai galimybė turėti savo nuomonę ir balsą, sprendžiant svarbius klausimus, tokius kaip gyvenamosios vietos pasirinkimas, darbas, švietimas, balsavimo teisė.
Lietuvos praktika rodo, kad dalis žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia tiesiog neturi teisės balsuoti, o kitiems, kurie ją turi, dažnai prireikia pagalbos, kad galėtų tai padaryti.
Jei yra problema, turi būti ir būdai tai problemai išspręsti
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra su partneriais nuo 2024 m. balandžio mėn. vykdo projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“.
Projekto metu bus teikiamos naujų formų bendruomeninės paslaugos suaugusiems asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams), siekiant sudaryti sąlygas tikslinės grupės asmenims gauti individualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.
Vienos iš pagrindinių paslaugų yra veiksnumo apribojimo prevencijos veiklos bei pagalbos priimant sprendimus organizavimas ir teikimas:
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypatingą dėmesį skiriant šios konvencijos 12 straipsnio „Lygybė prieš įstatymą“ nuostatų įgyvendinimui, parengė veiksnumo apribojimo modelį ir jo įgyvendinimo veiksmų planą. Vadovaujantis parengtu modeliu šiais metais įvedama nauja veiksnumo apribojimo prevencijos paslauga, kuri yra viena iš bendruomeninių paslaugų, plėtojamų Institucinės globos pertvarkos metu. Veiksnumo apribojimo prevencijos paslaugą teiks veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai, kurie bendradarbiaudami su pagalbos priimant sprendimus specialistais, sieks laiku identifikuoti atvejus, kurių metu galimi asmenų su negalia teisių pažeidimai inicijavus/ketinant apriboti jų teisinį veiksnumą.
- Pagalbos priimant sprendimus (toliau – PPS) paslaugos tikslas – stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse. Tam, kad asmuo su negalia galėtų savarankiškai priimti sprendimą, jam, atsižvelgiant į asmens individualius poreikius, reikalinga pagalba, kuri leistų savarankiškai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, lengvai suprantama kalba paaiškinti klausimo esmę, naudoti alternatyvius bendravimo būdus su asmeniu, kuris bendrauja neverbaliniu būdu.
Informacijos šaltiniai: