Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

ŽMONĖS, KURIŲ ŠIRDYS IR NAMAI ATVIRI NUSKRIAUSTIEMS VAIKAMS

uz vaikus„Atsisakiau savo gyvenimo pomėgių dėl vaikų“, – sako drabužių dizainerės ir socialinės darbuotojos specialybes turinti Kalvarijos gyventoja Neringa Kalvaitienė. Ji jau daugiau kaip pusantrų metų yra budinti globotoja. Tai yra vaikų priežiūros specialistė, 24 valandas per parą visą savaitę pasiruošusi priimti vaikus, paimtus iš nesaugos aplinkos, kurioje jiems grėsė pavojus sveikatai ar gyvybei.

Ponia Neringa, turinti tris biologinius vaikus, poreikį globoti nuskriaustus sakė pajutusi iš vidaus. Kaip ir jos vyras Renatas. Kai šeima sužinojo, kad įsteigta laikinojo globotojo institucija, Neringa Kalvaitienė pateikė prašymą, baigė atitinkamus mokymus ir buvo rekomenduota dirbti budinčia globotoja, nors pati kalvarijietė sako, kad tai ne darbas, o tiesiog gyvenimas.

Ji su mažiausiomis smulkmenomis prisimena į jos namus atvežtą dviejų mėnesių kūdikį, kuris visai nerūpėjo biologiniams tėvams. „Pradėjome gyventi kūdikio ritmu. Taip susiklostė, kad šį mažylį vėliau paėmėme globoti nuolatinai“, – atvirauja moteris. Dar šeima priėmė du vaikus – dvejų ir trejų metų – laikinai globai. Jiems nauji namai greitai tapo savais: su kitais dviem mažaisiais globotiniai žaidžia, dūksta, žinoma, kaip ir visose šeimose, būna vaikiškų nesutarimų.

Nieko nuostabaus, kad moters pomėgiams laiko nelieka. Ji džiaugiasi, kad padeda ir septyniolikmetė dukra, ir, žinoma, vyras, kuris talkina namų ruošoje, kartais perima mažųjų migdymo ritualus.

Vilkina sprendimus

Paklausta, su kokiais sunkumais susiduria kasdienybėje, ponia Neringa sako: „Tai sprendimų dėl vaikų ateities priėmimo vilkinimas.“ Ji paaiškina, kad atitinkamos tarnybos, stebinčios šeimas, iš kurių paimti vaikai, vis atidėlioja kreiptis į teismą, nes tikisi, kad tėvai pasitaisys: išsikapstys iš alkoholio, narkotikų liūno, įgaus socialinių įgūdžių. „Deja, laikas eina, niekas nesikeičia, o nežinomybė – ne į gera vaikams“, – sako Neringa Kalvaitienė.

Jai pritaria Marijampolės socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Asta Klimienė. Ilgametę socialinio darbo patirtį turinti specialistė pastebi, kad laikinojoje globoje vaikai dėl biurokratinių kliūčių užsibūna iki metų ir ilgiau. „Šis terminas turėtų būti bent kelis kartus trumpesnis“, – teigia marijampolietė.

Anot jos, Marijampolės regione budintys globotojai veiklą pradėjo 2017 metais – pirmiausia Marijampolės savivaldybėje, o šiek tiek vėliau ir kitose. Dabar apskrities savivaldybėse yra septyni budintys globotojai. Kol kas tiek užtenka. Šiems vaikų priežiūros specialistams globos centrai suteikia įgaliojimus atstovauti globojamus vaikus įvairiose institucijose: gydymo įstaigose, mokyklose, bankuose ir kitur.

Neįkainojama dovana

„Negaliu sakyti, kad buvo lengva rasti žmonių, kurie priimtų be tėvų globos likusius vaikus į savo šeimas. Globos centrų darbuotojai organizavo atitinkamus mokymus, viešino informaciją apie globą, jos svarbą, bendradarbiaudami su įvairiomis įstaigomis kvietė gyventojus tapti budinčiais globotojais. Drąsiai galiu teigti, kad pasiryžusieji imtis šios atsakomybės yra labai geranoriški, mylintys vaikus, turintys žinių apie jų vystymąsi, ugdymą. Tai didelės širdies žmonės, atveriantys  savo namų duris, kad suteiktų neįkainojamą dovaną vaikams“, – kalba Asta Klimienė.

Globos centro (Marijampolėje ši įstaiga yra Marijampolės socialinės pagalbos centro padalinys) darbuotojai stengiasi budintiems globotojams suteikti visapusišką pagalbą. Jiems teikiamos socialinio darbuotojo, globos koordinatoriaus, psichologo ir kitų specialistų individualios ir grupinės konsultacijos, informavimo, tarpininkavimo ir kitos  paslaugos. Siekiama, kad globotojai neliktų su savo problemomis vieni, esant reikalui, jiems padedama beveik visais gyvenimo atvejais. Reikšminga paskata įtvirtinant budinčiojo globotojo instituciją tapo Europos Sąjungos lėšomis  finansuojamas Institucinės globos pertvarkos projektas, kurį įgyvendinant vaiko globa institucijoje keičiama į globą šeimoje, šeimynoje ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Pasiteisinęs projektas

Prasmingam tikslui įgyvendinti, padėti budintiems globotojams, susitelkė 4 savivaldybių institucijos: Marijampolės socialinės pagalbos centras, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namai, viešoji įstaiga Kazlų Rūdos socialinės paramos centras.

„Tai reikšminga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos idėja, puikus projektas, kurio dėka mes galėjome suteikti budintiems globotojams, būtinas paslaugas nemokamai. To  negalėjome padaryti anksčiau, nes trūko lėšų. Projekto metu globotojai turėjo galimybę kelti kvalifikaciją dalyvaudami įvairiuose mokymuose, kuriuos vedė kompetentingi globos, vaikų priežiūros sričių lektoriai. Globotojai taip pat dalyvavo supervizijose, t. y. mokymai, kuriuose jie geriau pažįsta save, sustiprina kai kurias asmenines savybes, įgūdžius. Tuo metu, kada budintys globotojai dalyvavo mokymuose, kituose projektiniuose užsiėmimuose, jų prašymu, vaikus prižiūrėjo kiti specialistai.“

Asta Klimienė džiaugiasi, kad pageidaujantys globotojai turėjo galimybę vykti į edukacines keliones – už transportą buvo apmokama projektinėmis lėšomis. Visi budintys globotojai   atokvėpio laikotarpiu galėjo naudotis sveikatinimo paslaugomis, apsilankyti SPA centre.

„Labai ačiū, masažas mane labai atpalaidavo, sustiprino. Pailsėjau, man to labai reikėjo. Puikus projektas, jis galėtų tęstis ilgiau, mums tai begalinė pagalba“, – taip ir panašiai projekto įgyvendintojams sakė budintys globotojai.

Jiems tokios paslaugos labai reikalingos, kadangi budintys globotojai savo šeimose visą parą rūpinasi labiausiai pažeidžiamais vaikais, kurių priežiūra reikalauja be galo daug pastangų.

„Turbūt ne kiekvienas iš mūsų turėtumėme jėgų dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Džiaugiamės, kad turime šiuos žmones, kurie labai myli vaikus, keičia jų likimus negailėdami tam nei pastangų, nei laiko“, – pabrėžia Marijampolės socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja Asta Klimienė.

 

„Mūsų laikas“ inf.