Žodžiai yra svarbūs: kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą?
Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ pristato pirmą Lietuvoje leidinį, kuris padės kalbėti ir rašyti psichikos sveikatos ir negalios tema atsisakant stigmos, stereotipų bei gerbiant įvairovę – „Žodžiai yra svarbūs. Kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą?“. Remdamiesi dvidešimt metų siekiančia ekspertine patirtimi, mūsų komanda surinko konkrečius patarimus ir paaiškinimus, kurie leistų žurnalistams, nuomonės formuotojams, sprendimų priėmėjams ir tiesiog kiekvienam visuomenės nariui etiškai, pagarbiai ir, svarbiausia, jautriai kalbėti psichikos sveikatos ir negalios temomis. Tai – svarbus žingsnis, kurį galime žengti kaip visuomenė – mažinti psichikos sutrikimų stigmą ir kurti empatijos, supratimo ir ryšio kultūrą.
Patarimus rasite žemiau šiame puslapyje arba atsisiųskite iškart visą leidinį, kad jį visad turėtumėte po ranka: „Žodžiai yra svarbūs. Kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą?“.
Kodėl žodžiai „psichas“, „beprotis“, „išprotėjęs“ atneša mums daugiau žalos, negu galvojame
Grįžtame namo po įtemptos darbo dienos ir namiškiams pasakojame, kaip su vienu „bepročiu“ bendradarbiu šiandien susikivirčijome, o kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki visomis sąmokslų teorijomis. Pažiūrėję vakaro žinias tvirtai tariame, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas.
Vartojame šiuos epitetus tarsi intuityviai, tačiau jie rodo, kad psichikos sutrikimus iki šiol suprantame gilios stigmos šešėlyje, siejame su keistumu, neracionalumu, pavojingumu. Kalbėdami apie psichikos sveikatą, esame linkę redukuoti patirtis iki „nenormalumo“ ar „neadekvatumo“, nesigilindami į žmogaus emocijas, elgesio priežastis ar minčių eigą. Toks komunikacinis fonas tiek viešajame diskurse, tiek medijose, tiek privačiame dialoge gali paskatinti psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos.
O iš tiesų didelė dalis mūsų gyvenimo eigoje patiriame psichikos sveikatos sunkumų – manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau, kai psichikos sveikatos sunkumai ar sutrikimai paliečia mus ar mūsų artimuosius, nenorime būti vadinami „bepročiais“. Maža to, norime, kad artimieji pripažintų sunkumus ir kreiptųsi pagalbos. Tačiau kaip pasiūlyti savo paaugliui sūnui apsilankyti psichikos sveikatos centre, jeigu penkiolika metų iki šiol aiškiai transliavome, kad būna „psichai“ ir „normalūs“?
Taigi, ką mes galime daryti kitaip?
Galime pasistengti dekonstruoti, ką iš tikrųjų reiškia tokie žodžiai, kaip „psichas“, „beprotis“, „išprotėjęs“ kasdienėje kalboje, kokią žinią jie neša žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų patirties ar negalią, bei jų artimiesiems. Komunikuodami psichikos sveikatos tema mes galime užkirsti kelią stigmai, padrąsinti atvirai pasakoti savo asmenines patirtis ir kreiptis paramos. Žodžiai, kuriuos naudojame šioje srityje, gali žeisti, o gali ir suteikti paramos, vilties, bendrystės jausmą. Kviečiame gerbti įvairovę ir drauge rūpintis, kad visi žmonės jaustųsi gerai mūsų visuomenėje.
Parengta pagal perspektyvos.org