Lengvai suprantama kalba (toliau – LSK) – ekspertų sukurtas metodas, kuriuo remiantis informaciją galima perteikti suprantamu būdu. Tai aktualu ne tik asmenims su intelekto negalia, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, užsieniečiams, kurie dar mokosi lietuvių kalbos, ir visiems kitiems, kurie turi sunkumų suvokiant informaciją.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo Pertvarkos projekto tikslinė grupė – asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Siekiant didesnio šios grupės įsitraukimo į bendruomenės gyvenimą ir savarankiškumo, prieinama informacija yra raktas į sėkmę. Prieinamos, suprantamos informacijos rengimas ir sklaida yra vienas iš Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įpareigojimų – nors tiesiogiai lengvai suprantama kalba nėra minima Konvencijoje , tačiau informacijos prieinamumas yra ne kartą akcentuojamas ne viename straipsnyje: 9 straipsnis mini informacijos prieinamumo reikiamybę, o 21 straipsnis numato saviraiškos laisvę ir laisvę reikšti nuomonę, turėti galimybė gauti informaciją. Turbūt sutiksite, kad vienintelė galimybė reikšti savo nuomonę yra tik tada, kai žmogus supranta aktualią informaciją, kuria remiantis galima priimti sprendimą. Minėti visų aktualių Konvencijos straipsnių turbūt neverta – tuo tik norima pabrėžti, kad žmogaus su negalia teisė į prieinamą informaciją yra ne tik savaime suvokiama prigimtinė teisė, bet ir nacionaliniai bei tarptautiniai įsipareigojimai, kurių privaloma laikytis.
Vasario mėnesį darbą pradėjo lengvai suprantamos kalbos turinio rengimo komanda, kuri įgyvendins Pertvarkos projekto užsibrėžtą veiklą – lengvai suprantamos kalbos turinio didinimą:
- 10 LSK turinio rengimo specialistų,
- 6 LSK regiono koordinatoriai,
- 16 asmenų su intelekto negalia, įsidarbinusių LSK tekstų vertintojų pozicijoje (toliau – LSK vertintojai)
Asmenų su intelekto negalia įdarbinimas yra beprecedentis įvykis, kuriuo džiaugiasi tiek Asmens su negalia su negalia teisių apsaugos agentūra, tiek LSK vertintojai ir jų šeimos, nors įdarbinimo procese kilo ir įvairių galvosūkių. Pavyzdžiui, siekiant įdarbinti LSK vertintoją, būtina sąlyga, kad asmuo turėtų intelekto negalią. Personalo skyrius, atsakingas už įdarbinimą, kvestionavo, ar tai nebus diskriminacija negalios pagrindu. Todėl kreiptasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl išaiškinimo (toliau – LGKT). LGKT atstovė teigė, kad dažnai skundų kylą dėl to, kad tam tikras žmogaus tapatybės bruožas yra būtinas pagal darbo pobūdį, bet iš skelbimo to nesimato. Todėl jei skelbime paaiškinama, kodėl būtent šiam darbui yra reikalingas asmuo, turintis intelekto negalia, tai nėra diskriminacija negalios atžvilgiu. Galbūt ironiška, kad šį kartą diskriminacija negalios atžvilgiu buvo kvestionuojama iš kitos pusės.
Susipažinkite su komandomis iš 5 Lietuvos miestų:
Klaipėdos komanda
Klaipėdos komandą sudaro LSK koordinatorės, socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė” direktorė Danutė Daukantienė ir socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė” socialinių programų koordinatorė Justina Kubilienė. LSK vertintojais dirba Karolis Juškėnas, Lukas Januškevičius ir Justina Mažonaitė. Komanda dar laukia vieno vertintojo, kuris netrukus turėtų prisijungti prie kolektyvo.
LSK vertintoja Justina dalinasi:
„Noriu gerai atlikti savo darbą ir būti naudinga kitiems žmonėms. Taip pat noriu daugiau išmokti, įgyti patirties ir labiau pasitikėti savimi. Svajoju turėti nuolatinį darbą, būti komandos dalimi, užsidirbti”.
Panevėžys
Panevėžyje dirba LSK regiono koordinatorė, atvejo vadybininkė Monika Bieliūnė, LSK vertintojai bendravardžiai Dovydas Baltramiejus Dirsė ir Dovydas Abromaitis.
Panevėžyje dirbanti LSK regiono koordinatorė Monika B. teigia, kad abu Dovydai sakė apsidžiaugę, kai gavo pasiūlymą dirbti. Darbas jiems – ne tik išėjimas iš namų, bet ir nauja veikla, naujos žinos, galimybė užsidirbti.
Tauragė
LSK vertinimo komandą Tauragėje sudaro LSK regiono koordinatorė, Pagėgių socialinių dirbtuvių rinkodaros specialistė Karolina Martišiūtė-El Oreibi. Vertinimo darbus atlieka LSK vertintoja Jurgita Buivydaitė ir LSK vertintoja Marija Amanovaitė.
LSK vertintoja Jurgita dalinasi savo mintimis apie darbą:
„Šis darbas man bus galimybė ir įrodymas sau pačiai, kad nesu beviltiška. Kels pasitikėjimą savimi. Naudinga dėl kitų, silpnesnių už mane. Kelias iki šiuo darbo buvo sunkus, kol nušvito saulės šviesa po nakties. Ir štai viskas atsipirko. Esu dėkinga, kad man buvo suteiktas toks šansas.“
Vilnius
LSK vertinimo komandą Vilniuje sudaro LSK regiono koordinatorė Vilija Zeliankienė, LSK vertintojai Rytis Mitrius, Kristina Laurinavičiūtė, Gaia Marija Railaitė, Elzė Armonaitė.
Šilutė
Šilutės komandą sudaro LSK regiono koordinatorė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ pirmininkė Eglė Paulauskienė, vertintojos Lina Naujokaitė, Lina Raugalaitė, Indrė Jurgėlėnaitė, Renata Raugailė.
LSK regiono koordinatorė Eglė Paulauskienė mini, kad LSK vertintojos labai apsidžiaugė, kad galės dirbti ir už tai gauti atlyginimą. Tiesa, taip pat kilo pasvarstymų, koks tai darbas ir ar galės tą darbą dirbti.
Didinant lengvai suprantamos kalbos turinį didėja žmonių, turinčių informacijos suvokimo sunkumų, galimybės gyventi savarankiškai (-iau) ir būti labiau nepriklausomais. Kitas svarbus žingsnis šioje naujoje Pertvarkos projekto veikloje – užtikrinti tokios informacijos sklaidą, kad ji pasiektų visus, kam yra aktualu. Apie ateities planus ir įvairaus pobūdžio turinį lengvai suprantama kalba – jau netrukus!