Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos konferencijoje – pažadai didinti informacijos prieinamumą

Prezidento kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos negalios organizacijų forumu (LNF), birželio 28 d. organizavo tarptautinę konferenciją „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“. Mūsų šalyje informacinis prieinamumas žmonėms, turintiems skirtingas negalias, vis dar yra siekiamybė, nors Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, užtikrino, kad šalys siektų ne tik fizinio, bet ir informacinio prieinamumo negalią turintiems žmonėms.

Konferencijoje kalbėta apie įvairių komunikacijos formų svarbą įgyvendinant žmogaus teisėmis grįstą negalios modelį, aptarta, kokių veiksmų imtis, kad žmonėms su negalia būtų užtikrintas informacijos prieinamumas, sudarytos sąlygos gyventi savarankiškai ir priimti sprendimus. Konferencijoje pristatyta Lenkijos patirtis, įvairias negalias turintys žmonės pasakojo apie asmenines patirtis, dalijosi informacijos prieinamumo poreikiais.

Konferencijos globėjos – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir ir Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda. Kartu su viešnia į konferenciją atvyko ir keletas Lenkijos žmonių su negalia teisių aktyvistų, atsakingų institucijų atstovų, kurie pristatė geruosius savo šalies pavyzdžius.

Pradėjusi konferenciją D. Nausėdienė pabrėžė, jog būtina siekti, kad negalią turintiems žmonėms neliktų fizinių ir informacinių barjerų: „Norėdami visiems visuomenės nariams sukurti orias gyvenimo ir darbo sąlygas, lygias galimybes, turime siekti tinkamos aplinkos – infrastruktūros ir informacijos – prieinamumo. Tai raktas į žmonių su negalia gerovę.“

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus pabrėžė, kad nesant informacijos ir komunikacijos prieinamumo apribojama žmogaus saviraiškos laisvė, teisė visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Lenkijos patirtis

Konferencijoje dalyvavo Lenkijos neįgaliesiems atstovaujantis visuomenininkas, Šeimos ir socialinės politikos ministerijos valstybės sekretorius, Vyriausybės įgaliotas asmuo žmonių su negalia klausimams, Ombudsmeno ekspertų komiteto narys žmonių su negalia klausimams Pawełas Wdówik. Pasak jo, Lenkijoje aplinkos ir informacijos prieinamumo klausimai sparčiai pajudėjo, kai 2018 m. priimta programa „Prieinamumas plius“, kurios tikslas –  užtikrinti žmogaus teises susitelkiant ne į negalią, o į žmogaus poreikius. Šių metų pradžioje Lenkijoje priimta dar ambicingesnius tikslus kelianti „Asmenų su negalia strategija 2021–2030 m.“

Lenkijos sutrikusio intelekto žmonių asociacijos (PSONI) ekspertas, Savarankiško gyvenimo instituto viceprezidentas, prieinamumo, savarankiško gyvenimo ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo sisteminių projektų koordinatorius, savarankiško gyvenimo ir deinstitucionalizavimo gynėjas Adamas Zawisny pabrėžė, kad informacijos prieinamumas yra būtina sąlyga padedant žmonėms naudotis savo teisėmis, priimti sprendimus ir gyventi savarankiškai bendruomenėje. Dar vienas svečias iš Lenkijos, Valstybinio neįgaliųjų reabilitacijos fondo valdybos prezidentas Krzysztofas Michałkiewicz, apžvelgė politikos įgyvendinimo priemones, kurios kaimyninėje šalyje taikomos siekiant užtikrinti žmonių su negalia teisę į informaciją.

Dėmesys lengvai suprantamai kalbai

Konferencijoje nemažai kalbėta apie lengvai suprantamos kalbos (easy read) reikšmę suteikiant prieinamą informaciją asmenims, turintiems intelekto ir psichikos negalią. Jiems skirta informacija taip pat gali būti pateikiama naudojant supaprastintą kalbą (plane text), simbolių ir ženklų sistemas.

Prof. J. Ruškus teigia, kad informacijos prieinamumas yra pagalbos priimant sprendimus mechanizmo dalis, be jų neįmanoma realizuoti žmogaus teisės gyventi savarankiškai, taip pat teisių į sveikatą, teisingumą, darbą ir užimtumą, užtikrinti dalyvavimą visuomenės politiniame, kultūriniame gyvenime. Be to, pasak profesoriaus, komunikuojant su intelekto ir psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis neužtenka tik pateikti informaciją jiems prieinama forma, būtina ir tam tikra bendravimo kultūra: reikia skirti laiko išklausyti asmenį, leisti jam pasirinkti, būtinas pagarbus bendravimas, vedantis į sprendimų ieškojimą drauge.

Kaip tik tokiais principais pagrįstas bendravimo su negalią turinčiais asmenimis modelis Kauno „Arkos“ bendruomenėje. Konferencijoje dalyvavo bendruomenės pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius dr. Gedas Malinauskas ir bendruomenės narė Edita Daugėlaitė, kuri lanko „Arkos“ socialines dirbtuves.

Edita į bendruomenę atėjo prieš 6-erius metus. Pasak G. Malinausko, nors Editai buvo nustatytas neveiksnumas, bendruomenėje ji atsiskleidė: „Pamatėm, kad Edita gali lengvai suprasti, kalbėti, naudojant simbolius apsilankiusi pas gydytoją gali pasakyti, ko nori.“ Deja, kai teisme buvo pakartotinai svarstomas Editos neveiksnumo klausimas, jai informacija nebuvo pritaikyta, todėl mergina negalėjo pasinaudoti savo teisėmis.

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė, kalbėdama apie lengvai suprantamos kalbos pritaikymą, pristatė keletą gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje ir pabrėžė, kad per karantiną dar labiau išryškėjo tokios informacijos poreikis.

Svečias iš LenkijosA. Zawisny, dalydamasis savo šalies patirtimi, atskleidė, kad Vroclavo universitete yra Supaprastintos kalbos katedra, kuri parengė parametrus, kuriuos taikant galima bet kokį tekstą paversti lengvai suprantamu.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Ramunė Lebedytė Undzėnienė pasidžiaugė, kad panašus modelis kuriamas ir Lietuvoje. Bendrijos „Viltis“  bendradarbiauja su Vilniaus universiteto taikomosios kalbotyros institutu, jo darbuotojai kaip tik rengia rekomendacijas, kurios turėtų padėti rengti tekstus lengvai suprantama kalba.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė konferencijos dalyvius informavo, kad SADM parengė aplinkos prieinamumo plėtros programą, kuri leis užtikrinti informacijos prieinamumą žmonėms su negalia. Be to, Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės mažinant diskriminaciją ir sukuriant informacijos prieinamumo sistemą, kurioje didelis dėmesys skiriamas ir lengvai suprantamai kalbai.

Institucinės globos pertvarkos inf.