GRUPINIO GYVENIMO NAMAI TELŠIUOSE: ČIA NEĮGALIEJI GYVENS SAVARANKIŠKIAU
Pertvarkant institucinės globos sistemą, steigiami grupinio gyvenimo namai. Ši pertvarkos dalis padeda neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai už gyvenamosios erdvės sienų. Pirmuosius grupinio gyvenimo namus Telšių mieste atidarė ir Dūseikių socialinės globos namai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis pabrėžė, kad Lietuvai reikia šios socialinės srities reformos. Pasak jo, Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių neįgaliųjų, turinčių nedideles psichikos ir (ar) proto sveikatos problemas, daugelį metų gyveno didelėse, atskirose ir dažnai atokiose vietose esančiose globos institucijose, kuriose žmonėms suteikiama globa, maistas ir pastogė. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad tokios institucijos turi ir trūkumų, – jose gyvenantys asmenys dažnai neturi galimybės dalyvauti kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, negali naudotis bendro naudojimo paslaugomis, apsipirkti, keliauti viešuoju transportu, vykti į užimtumo veiklas, įsilieti į darbo rinką.
Pertvarkant institucinės globos sistemą, prieš dvejus metus buvo žengti pirmieji žingsniai šios reformos link – Dūseikių socialinės globos namai Telšių mieste atidarė pirmuosius grupinio gyvenimo namus. Šiuose namuose įsikūrė penki globos namų gyventojai. Įsikurti buvo pasiūlyta savanoriams, galintiems nors dalinai pasirūpinti savo kasdiene buitimi. Su jais dirba socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas.
Augant globos namų gyventojų poreikiui būti savarankiškesniems, Dūseikių socialinės globos namai netoli Telšių, Paežerės kaime, nupirko namą, kuriame apsigyvens dešimt globotinių — penki gyventojai iš buto ir penki asmenys iš globos namų.
Pasak Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus Remigijaus Šimkaus, praėjo dveji metai nuo to laiko, kai pirmieji grupinio gyvenimo namų gyventojai pasuko savarankiškesnio gyvenimo keliu. Iš pradžių jie susidūrė su nemenkais iššūkiais: nauja gyvenamąja vieta, nepagrįstomis kaimynų baimėmis ir kasdieniais buities darbais. Svarbu, kad visą tą laiką juos lydėjo ir iki šiol lydi socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie individualų dėmesį skiria kiekvienam žmogui, skatindami jį tapti savarankiškesniu, padėti užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi.
Anot Dūseikių socialinės globos namų pavaduotojos socialiniams ir medicininiams reikalams Nijolės Rubežienės, pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose grupinio gyvenimo namų gyventojui tikrai reikia. Pavyzdžiui, tvarkant finansus, rūpinantis asmens higiena, vartojant vaistus. „Kiekvienam grupinio gyvenimo namų gyventojui stengiamės padėti ne daugiau, negu jam tikrai to reikia, – sako N. Rubežienė. – Nors iš pradžių kaimynai aujuosius gyventojus stebėjo lyg per padidinamąjį stiklą, dabar džiaugiasi tokia kaimynyste. Patys įsitikino, kad šie globotiniai nėra agresyvūs, paiso švaros ir tvarkos taisyklių“.
Ne paslaptis, kad kiekvienam žmogui yra būtinas bendravimas, todėl grupinio gyvenimo namuose stengiamasi apgyvendinti tokius žmones, kurie tarpusavyje sutaptų, turėtų bendrų interesų. „Gyvenant mažoje grupelėje,
sukuriamas šeimai artimesnis modelis: atsiranda šiltesnis tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavėja bendravimo įgūdžiai,“- dėstė Dūseikių socialinės globos namų pavaduotoja. Pasak jos, jau seniai
reikėjo institucinę globą keisti į paslaugų teikimą bendruomenėje. „Anksčiau kiekvienas iš jų gamindavosi atskirai, nesuvalgytą maistą tiesiog išmesdavo, o dabar gamina Drauge. Kiekvienas įsideda valgio tiek, kiek reikia, o likęs maistas vėliau pašildomas ir suvalgomas,“ – sakė pavaduotoja.
Pakalbintas grupinio gyvenimo namuose gyvenantis penketukas prisipažįsta, kad ne visuomet noriai tvarkosi kambarius, tačiau džiaugiasi, kad jiems suteikta pasirinkimo galimybė tai daryti kasdien arba vieną kartą per
savaitę. Išties negalėtum prie nieko prikibti – namuose labai jauku ir švaru. Pasiteiravus, kur geriau gyventi – Dūseikių socialinės globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose, visi sutartinai atsakė, kad pastaruosiuose. Kodėl? Nes čia jie nuolat turi veiklos, o ir kada panorėję gali išeiti pasivaikščioti mieste, pabūti tarp žmonių. Viena grupinio gyvenimo namų gyventoja, be visų šių privalumų, paminėjo ir bendruomeniškumą, šiltus santykius, kurie puoselėjami kaip šeimose: „Grupinio gyvenimus namuose man jauku, jaučiuosi tikra šių namų šeimininke“.
Direktorius R.Šimkus, pritardamas šiems žodžiams sako, kad neįgalieji, kuriems nereikalinga nuolatinė slauga, turi gyventi tarp žmonių, nes jie – mūsų bendruomenės nariai. Globos namuose jiems suteikiamos paslaugos, deja, taip ir neišugdomas savarankiškumo jausmas, socialiniai įgūdžiai lavinami labai menkai. „Neteisinga, kad tėvai augina savo vaikus iki senatvės, patys jau nebeturėdami jėgų. Noriu, kad mano vaikas pats sau galėtų
išsivirti arbatos ir ją gerti kada nori, o ne kada paduoda. Tikiuosi, kad jis galės gyventi grupinio gyvenimo namuose, o ne institucijose,“ – sakė neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų ekspertė Lina Gulbinė.
Ši socialinė reforma įgavo pagreitį, todėl iki 2023 metų numatoma reorganizuoti Dūseikių socialinės globos namus: vietoje jų planuojama įkurti vienuolika grupinio gyvenimo namų (Telšiuose – 4, Mažeikiuose – 3, Plungėje – 3, Rietave – 1), keletą užimtumo centrų, socialinių dirbtuvių bei slaugos namus asmenims su sunkia negalia, dideliais sveikatos sutrikimais.
„Kalvotoji Žemaitija” inf.