TAURAGĖS REGIONE ĮSIBĖGĖJA INSTITUCINĖS GLOBOS PERTVARKOS ANTRASIS ETAPAS

2020 metų gegužės mėnesį startavo Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas – pradėtas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Jį kartu su atrinktais partneriais įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), finansuoja Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas įgyvendinamas 6 Lietuvos regionuose, tarp jų – ir Tauragės regione. Naujos bendruomeninės paslaugos teikiamos Jurbarko ir Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse, planuojama jas pradėti teikti ir Šilalės rajono savivaldybėje. Tauragės regione plėtojamos trijų rūšių naujos paslaugos negalią turintiems darbingo amžiaus žmonėms: apsaugoto būsto, įdarbinimo su pagalba ir pagalbos priimant kasdienius sprendimus.

Skepticizmą įveikia bendradarbiavimas

Pertvarkos projekto koordinatorius Gytis Baltrūnas sako, kad įgyvendinant pertvarką labai svarbus savivaldybių vaidmuo – nuo jų įsitraukimo priklauso, ar pasibaigus 3-ejus metus truksiančiam projektui bus toliau plėtojamos paslaugos, kurios suaugusiems neįgaliesiems kuria galimybę gyventi ne institucijoje.

Projektą Tauragės regione koordinuojanti pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė džiaugiasi Tauragės regiono politikų supratingumu. „Man ne kartą teko diskutuoti su regiono savivaldybių administracijų atstovais, politikais, ir manau, kad jie suvokia pertvarkos svarbą“, – sako ekspertė.

Jos teigimu, prasidėjus pertvarkai ne tik dauguma politikų, bet ir dažnas globos įstaigų vadovas ją vertino skeptiškai, netikėjo, kad intelekto ir psichinę negalią turintys žmonės galėtų gyventi savarankiškai, taip nuteikdavo ir savo darbuotojus. „Šiandien to nebeliko“, – tvirtina M. Janavičienė.

Ji pabrėžia, kad regione yra įstaigų, kurios nuo pertvarkos pradžios yra pavyzdys kitoms: „Tokie yra Adakavo socialinių paslaugų namai, kurių vadovė nuo pat pradžių suprato pertvarkos esmę ir ėmėsi inicijuoti permainas. Žinoma, visuomenėje egzistuoja dar daug mitų apie intelekto ir psichikos negalią, bet jeigu įstaigos bendradarbiauja su savivalda, ieško dialogo, tada daug kas išsprendžiama, keičiasi ir visuomenės požiūris.“

Apsaugoto būsto paslauga

Pasak M. Janavičienės, Tauragės regione sėkmingiausiai plėtojama apsaugoto būsto paslauga, kurią teikia trys partneriai: Adakavo socialinių paslaugų namai, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ir VšĮ „Sudoku“. Žmonėms, kurie iki šiol gyveno globos namuose arba buvo globojami artimųjų, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute. Tokiame būste gali gyventi iki 4 asmenų, jiems padeda atvejo vadybininkas. Neįgalieji turi naudotis visai bendruomenei pritaikyta, o ne specialiai jiems sukurta infrastruktūra, tai – vienas svarbiausių pertvarkos tikslų.

„Apsaugoto būsto paslauga šiuo metu regione naudojasi 22 asmenys, – pasakoja ekspertė. – Jie turi išmokti gyventi savarankiškai, patys tvarkyti savo biudžetą, mokėti mokesčius, rūpintis buitimi, o tai jiems nėra lengva, nes iki šiol viskas už juos buvo nuspręsta.“

Pagalba priimant sprendimus

Adakavo socialinių paslaugų namai ir VšĮ „Sudoku“ teikia ir pagalbos priimant sprendimus paslaugą. M. Janavičienė sako, kad šios paslaugos nereikia painioti su socialiniu darbu, tai – žmogaus su negalia įgalinimas: asmens savarankiškumo, gebėjimo priimti kasdieninius sprendimus ugdymas, skatinimas dalyvauti visose gyvenimo srityse.

„Mūsų partnerio atrinkti darbuotojai dirba su pasirinktais projekto dalyviais, tampa savotiškais negalią turinčių asmenų advokatais. Žmonės mokomi kreiptis pagalbos tais atvejais, kai jie patys neturi atsakymų. Pavyzdžiui, jie gali paprašyti padėti nusipirkti bilietą ar patarti, kaip parduotuvėje neišleisti visų pinigų“, – pasakoja ekspertė.

Įdarbinimas su pagalba

Įdarbinimo su pagalba paslauga skirta ir negalią turinčiam žmogui, ir darbdaviui – darbo tarpininkas asmens gebėjimus ir galimybes padeda pritaikyti atviroje darbo rinkoje. Ši paslauga, M. Janavičienės teigimu, Tauragės regione įsibėgėja lėčiau.

„Regione nėra daug darbo vietų, neigiamą įtaką daro ir karantinas. Vis dėlto tikiuosi, kad bus teigiamų rezultatų, nes turim šaunių vadybininkų, kurie bendradarbiauja su darbdaviais, Užimtumo tarnyba, – sako ekspertė. – Be to, mūsų tikslas nėra tik įdarbinti projekto dalyvius. Ši paslauga susideda iš kelių etapų. Pirmiausiai žmogus motyvuojamas, aiškinamasi, ką jis galėtų dirbti, kaip užpildyti CV, kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Tik tada ieškoma darbo, atitinkančio asmens gebėjimus. Jeigu jam pavyksta įsidarbinti, kurį laiką teikiama lydimoji pagalba, kad žmogus kuo ilgiau išsilaikytų darbo vietoje. Vis dėlto net ir nepavykus įsidarbinti, negalią turintis žmogus jau turės reikiamų įgūdžių, kad vėliau galėtų bandyti savarankiškai ieškoti darbo ir įsidarbinti.“

Nori, kad keistųsi ir visuomenės požiūris

M. Janavičienė apgailestauja, kad pertvarkos projekte dalyvaujantiems partneriams ne visada lengva rasti darbuotojų: „Matyt, asmenys, kurie galėtų dirbti, nesiryžta imtis neišbandytos veiklos. Norėčiau paskatinti ir padrąsinti, nes nė vienas nepaliekamas be pagalbos, organizuojami mokymai. Be to, visada galima remtis į mus, regionų ekspertus – esame savotiški vietininkai, stengiamės visais klausimais padėti.“

Pati M. Janavičienė į globos įstaigų pertvarkos procesą įsiliejo prieš beveik 5-erius metus ir sako dėl to nesigailinti. „Šitas darbas mane „veža“, – prisipažįsta pertvarkos ekspertė. – Esu socialiai jautrus žmogus. Man atrodo visiškai nepriimtina, jog tiek be globos likusiems vaikams, tiek neįgaliesiems nebuvo leista pasirinkti, kur ir su kuo jie nori gyventi. Vienintelis pasirinkimas šiems žmonėms buvo toli už gyvenviečių pastatyti socialiniai globos namai, nes norėta, kad jų gyventojai niekam nekristų į akis. Manau, į pertvarkos „laivą“ ir įsėdau, nes norėjau prisidėti, kad keistųsi šių žmonių gyvenimas ir visuomenės požiūris į juos.“

Institucinės globos pertvarkos projekto inf.