Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Negalią turinčių žmonių globos institucijų reformai jau dešimtmetis – kas nuveikta?

Lietuva jau dešimtmetį įgyvendina negalią turinčių žmonių globos įstaigų reformą, kurdama naujas paslaugas bendruomenėje, skirtas žmonėms, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią. Koks jų tęstinumas? Kas pasiteisino ir kokie trūkumai? Atsakymai bus pateikti gruodžio 6 dieną Vilniaus rotušėje vyksiančioje konferencijoje „Nuo globos link galimybių: 10 metų bendruomeninių paslaugų link“. Ten bus dalijamasi patirtimi ir rezultatais.

Konferencijoje dalyvaus globos institucijų reformą vykdę ekspertai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, socialinių paslaugų teikėjai, gavėjai ir savivaldybių atstovai. Renginio metu diskusijose bus analizuojami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva teiktos socialinės paslaugos.

Žmonių grąžinimas į bendruomenę

Kelis šimtus negalią turinčių žmonių apgyvendinusių globos įstaigų paslaugas kai kuriems jau keičia gyvenimas individualiuose namuose, butuose. Psichosocialinę ar intelekto negalią turintiems asmenims siūlomos dvi skirtingos apgyvendinimo paslaugos: grupinio gyvenimo namai ir apsaugotas būstas.

Pagrindinis pertvarkos tikslas – grąžinti šiuos žmones į bendruomenes, atverti socialinio gyvenimo, asmeninio augimo galimybes ir mokytis svarbiausių kasdienio gyvenimo bei socialinių įgūdžių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 grupinio gyvenimo namai, juose gyvena daugiau nei puspenkto šimto žmonių. Vienuose tokiuose namuose apsigyvena daugiausia 10 negalią turinčių asmenų ir socialinis darbuotojas.

2024 m. grupinio gyvenimo namų skaičius padvigubės. Lietuvoje iš viso veiks 96 tokie namai, o juose gyvens apie 900 negalią turinčių žmonių.

Žmonėms, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią, dar vienas laiptelis savarankiškumo link yra apsaugotas būstas. Pagrindinis jo išskirtinumas: šią paslaugą gaunantys asmenys gyvena savarankiškai, jiems apmokama būsto nuoma, komunalinės paslaugos, tačiau patys turi pasirūpinti pragyvenimu, pagal poreikį jiems yra teikiama priežiūros, bet ne globos paslauga. Socialinis darbuotojas – atvejo vadybininkas – padeda žmogui struktūruoti gyvenimą.

Ketverius metus Tauragėje apsaugotame būste gyvenančiam Edvardui dabartinis jo gyvenimas primena sapną. „Labai gaila, kad institucijos, departamentai šios paslaugos nesugalvojo dar prieš 30 metų, nes tai keičia žmogaus esybę“, – tikina Edvardas.

Ši paslauga Lietuvoje plinta. Savivaldybės vis dažniau ją įtraukia į paslaugų sistemą, skirtą negalią turintiems žmonėms. 2023-iųjų pradžioje apsaugoto būsto paslaugos gavėjų Lietuvoje buvo apie 200.

Didžiausias iššūkis teikiant grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto paslaugas – kaip atsikratyti institucinės kultūros ir transformuoti darbuotojų bendravimą bei požiūrį į grupinio gyvenimo namų ar apsaugoto būsto gyventojus. Tam ekspertai skiria itin daug dėmesio, nes ne sienos lemia žmonių gyvenimo kokybę, o nuoširdus, paremtas išklausymu, lygiavertis santykis.

„Visos tos problemos: perteklinė pagalba, patarnavimo kultūra, neapibrėžtumo valdymas, visuomenės priėmimas ir nepriėmimas – tai yra pertvarkos problemos, kurios juda į priekį, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – teigia Neįgaliųjų reikalų departamento institucinės globos pertvarkos koordinatorius Gytis Baltrūnas.

Kiekvienas asmuo savo gyvenimo šeimininkas

Lietuvoje teisinis veiksnumas apribotas daugiau nei 8 tūkst. žmonių, maždaug pusė tokių asmenų turi psichosocialinę ar intelekto negalią. Jie negali priimti kasdienių ir svarbių, gyvenimo kokybę lemiančių, sprendimų. Šį skaičių didina ydinga praktika apriboti veiksnumą pilnametystės sulaukusiam asmeniui, turinčiam negalią. Blogiausia, kad taip elgtis artimiesiems pataria patys socialiniai darbuotojai.

Prieš trejus metus, siekiant pertvarkyti šią ydingą iš sovietmečio paveldėtą sistemą, pradėta teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga. Būtent ši iniciatyva padėjo pasiekti pirmųjų laimėjimų teismuose: žmonėms grąžinta prigimtinė jų teisė ir laisvė spręsti savo gyvenimą ir likimą.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresniosios patarėjos Rasos Genienės, pagrindinis pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas – kad nė vienam asmeniui nebūtų apribotas veiksnumas. „Kai yra rizika apriboti asmens veiksnumą, turėtų atsirasti asmens atstovas, kad negalią turintis asmuo būtų savo gyvenimo šeimininkas“, – sako R. Genienė.

Žingsnis laisvos darbo rinkos link

Psichosocialinę ar intelekto negalią turintys žmonės mokosi įvairių darbui reikalingų įgūdžių socialinėse dirbtuvėse: planuoti dieną, ateiti į darbą, važiuoti visuomeninio transporto priemonėmis, bendrauti su kolegomis, suvokti laiką, ritmą.

Net 27 socialinių dirbtuvių paslaugos teikėjai dalyvavo bandomajame projekte ir sulaukė daugiau kaip 600 negalią turinčių lankytojų. Iš jų 50 asmenų pavyko patobulinti darbo įgūdžius ir įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

„Stengiamasi sukurti tokį konkurencingą ir kokybišką produktą arba paslaugą: padėti žmogui įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ir galbūt įsilieti į darbo rinką“, – sako Kristina Maciūtė-Stukanė, Neįgaliųjų reikalų departamento Vilniaus regiono ekspertė.

Socialinių ir darbo įgūdžių turintiems asmenims, siekiantiems įsitraukti į atvirą darbo rinką, teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga. Jos tikslas – padėti asmeniui įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje.

Kilus nesusipratimų kolektyve ar su darbdaviu, darbo asistentas gali atlikti moderatoriaus funkciją. „Taip pat jis padeda žmogui, jeigu reikia pagalbos su darbo įrankiais, darbo vietoje ar struktūruojant savo veiklą“, – sako Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja.

Įgyvendinant projektą, įdarbinimo su pagalba paslauga buvo teikiama daugiau nei 400 asmenų.

Pagalba siekiant asmeninių tikslų

„Asmeninio asistento paslauga yra ta, kad mes už jus ne dirbame – mes jums padedame“, – teigia Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė L. Gulbinė. Šį teiginį dažnai klaidingai interpretuoja tiek negalią turintieji, tiek jų artimieji. Ekspertams tenka kantriai aiškinti, kad asistentas nėra tarnas. Jis padeda žmogui kažkur nueiti, susikalbėti ar pavalgyti – padaryti tai, ko paslaugos gavėjas neįstengia atlikti.

Socialinių paslaugų sistemoje nepamirštami ir psichosocialinę ar intelekto negalią turinčio žmogaus artimieji, kurie patiria didžiulę naštą ir kartais neturi laiko pasirūpinti savimi, išsimiegoti. Jiems teikiama laikino atokvėpio paslauga.

Planuojama, kad 2024 m. įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams laikino atokvėpio paslaugą galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Todėl turėtų didėti šios paslaugos prieinamumas.

Siekiama, kad visos pertvarkos projektą įgyvendinant bandomos ir teikiamos paslaugos užtikrintų pagrindinį tikslą: kad negalią turintys Lietuvos žmonės savarankiškėtų, įgytų pasitikėjimo savo jėgomis, išliktų šeimose, bendruomenėje, kartu su artimaisiais galėtų tobulėti ir siekti asmeninių tikslų.

TEKSTAS ir NUOTRAUKA: Institucinės globos pertvarkos.