Pagalba priimant sprendimus: savo nuomonę gali išsakyti net nekalbantys žmonės

Kauno „Arkos“ bendruomenėje teikiama pagalba priimant sprendimus yra viena iš paslaugų, įgyvendinama projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšomis. Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus įvairiose gyvenimiškose situacijose, srityse.

Gaudamas specialistų pagalbą, žmogus su negalia sprendžia sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių ir neturtinių klausimų reikalus. Svarbiausia – gaudamas informaciją jam suprantamu būdu, įvairius sprendimus priima savarankiškai.

Apie tai, kaip pateikti informaciją, kad žmogus su intelekto negalia ją suprastų, kalbamės su Kauno „Arkos“ bendruomenėje pagalbos priimant sprendimus specialiste dirbančia Raminta Kožanova.

• Raminta, aiškiau ir suprantamiau pateikti informaciją padeda alternatyvi augmentinė komunikacija. Kas tai?
• Žmonės komunikuoja ne tik kalba. Komunikacija apima gestus, simbolius, sakytinę ir rašytinę formą, gestikuliavimą. O alternatyvią augmentinę komunikaciją galima išsiskaidyti taip dar į keletą dalių:
  ALTERNATYVI – pakeičianti, sutiekianti informaciją, kitais būdas;
  AUGMENTINĖ – pridedanti, pastiprinanti, padidinanti;
  KOMUNIKACIJA – keitimasis jausmais, mąstymo turiniais, norima ar reikalinga informacija, tarp ne mažiau kaip dviejų partnerių.
  Alternatyvi augmentinė komunikacija – tai būdas, metodas ar įrankis, padedantis bet kuriam žmogui, turinčiam komunikacijos sutrikimų. Ši komunikacija pagerina bendravimą ir suvokimą, kai asmuo nesupranta žodinės kalbos, klausimų, o, pavyzdžiui, supranta tik elementarią kalbą. Taip pat ji tinkama tiems, kam sunku išlaikyti nuoseklumą veiklose, laikytis susitarimų, suprasti paaiškinimus. Alternatyvi augmentinė komunikacija (toliau – AAK) įgalina žmogų ir aplinkinius suprasti kito asmens poreikius, norus, mintis, padeda priimti sprendimus. Tai galima naudoti nekalbančius žmones mokant bendrauti paveikslėliais, nuotraukomis, simboliais, gestais, komunikacijų knygomis (PEC‘s ), lentomis (Got Talk).
• Kuo šis bendravimo būdas ypatingas?
• Žmonės sukurti bendrystei. O AAK ypatinga tuo, kad padeda ne tik palaikyti dialogą, bet ir pažinti žmogų, išgirsti jo norus, lūkesčius. Įsivaizduokite, kad esate pasiklydęs nepažįstamoje šalyje, nemokate kalbos, o jums žūtbūt reikia nuvykti iš taško A iki taško B. Kokių priemonių imtumėtės? Arba negalite kalbėti, nemokate gestų kalbos, negebate rašyti, bet norite pasakyti, kad aš esu jūsų draugė.
  Šis bendravimas ir yra ypatingas tuo, kad padedantis eiti „į santykį“, o ne nurodinėjimą. Taip pat AAK naudojama suvokimui ir išraiškai gerinti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus su negalia nesupranta paaiškinimų, susitarimų, jam neaiškios taisyklės, nesilaiko ar nesupranta reikiamos sekos veikloje, kalba, tačiau negeba plėtoti minties, palaikyti dialogo. Pasitelkiant AAK, galima ugdyti ir stiprinti komunikacinius gebėjimus.
• Kam skirta alternatyvi augmentinė komunikacija?
• Visiems, kurie nesupranta žodinės kalbos dėl negalios, ligos, autizmo ar kt. Pavyzdžiui, kai žmogus visai nekalba arba kalba neaiškiai ir aplinkiniai jo nesupranta. Pasitaiko atvejų, kai žmogus geba save išreikšti žodžiais, bet yra sunkiau laikytis susitarimų, juos suprasti, laikytis sekos veiklose arba pasakojimo metu greitai pameta mintį ir negeba tęsti pokalbio. Būtent AAK padeda išlaikyti dėmesį ir sutelkimą, taip pastiprinant asmens komunikacinius įgūdžius ir gebėjimus.
• Kur jūs, kaip specialistė, praktiškai pritaikote AAK metodus?
• Naudojame labai plačiai nuo socialinių istorijų, aplinkos žymėjimo, individualaus tvarkaraščio sudarymo, taisyklių, atlygio sistemos, siekiant paaiškinti laiką ir pan.
• Pateikite pavyzdžių, kaip tą pačią informaciją pateikti mums įprastu būdu ir AAK metodu?
• Mums įprasta, kad kai žiūrime į stalčių virtuvėje, atmintyje „iššoka“ stalo įrankių vaizdinys. Mes tą žinome iš ankstyvų patirčių ir atminties. Žmogui, turinčiam intelekto negalią ar autizmą, aplinkos žymėjimas yra tarsi nuorodos, priminimai, kur yra norimi daiktai arba kas tai yra per aplinka, kurioje aš esu (ar tai salė, ar virtuvė, o gal keramikos studija)
  Todėl savo darbinėje ar namų aplinkoje svarbu sužymėti simboliais aplinką, kad būtų aišku, kur yra daiktai, kokia jų paskirtis, kas tai per patalpos (valgomasis, tualetas ir t. t.) Taip ugdomas žmogaus savarankiškumas, suvokimas, pasitikėjimas savimi.
  Kitas pavyzdys – pietaujant mums nesunku paprašyti kito šeimos nario, kad paduotų druskos. O kaip tai padaryti žmogui, kuris nekalba arba negeba inicijuoti ir parodyti savo poreikių? Dirbant su nekalbančiais, sunkiai kalbančiais, intelekto negale ar autizmo spektro sutrikimų turinčiai žmonėmis, galima pasitelkti PEC’s metodą, kuri naudojama mokyti/formuoti komunikaciją. Išmokti inicijuoti, prašyti ir kreiptis pagalbos padeda paveikslėliai.

NUOTRAUKA: Kauno „Arkos“ bendruomenės archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.