Pagalbos priimant sprendimus sulaukęs devyniolikmetis: „Man labai svarbu, kad dabar galiu balsuoti“

Devyniolikmetis kaunietis Nedas – tikras Lietuvos patriotas, labai mylintis savo tėvynę. Jis gali išvardyti visų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vardus ir pavardes, taip pat visas Sausio 13-osios įvykių aukas. Ir jį labai džiugina galimybė pareikšti savo valią rinkimuose, o nedaug trūko, kad vaikinas būtų šios galimybės netekęs, nes dėl turimo intelekto sutrikimo ketinta apriboti jo veiksnumą.

Nedui bebaigiant mokyklą dėl jo turimos negalios tėvams buvo pasiūlyta apriboti jo teisinį veiksnumą. Dabartinė sistema vis dar veikia tokiu būdu, nors vis garsiau kalbama, kad tokia praktika pažeidžia žmogaus teises. Tėvams buvo pasakyta, kad tada viskas bus paprasčiau – jie patys galės tvarkyti sūnaus reikalus, už jį pasirašyti ir pan., tad jie neprieštaravo.

Tačiau Kauno Arkos bendruomenėje, į kurią po mokyklos baigimo tėvai leido Nedą, jie išgirdo, kad teisinio veiksnumo apribojimas turi daug neigiamų pusių – dėl jo asmuo visiškai praranda savarankiškumą, visą likusį gyvenimą negali dirbti, nes negali pasirašyti darbo sutarties, negali paveldėti savo tėvų turto ir pan. Bendra iniciatyva teisminis procesas buvo sustabdytas ir priimtas sprendimas nevertinti to, ko Nedas negali atlikti savarankiškai, o kaip tik pastebėti jo stiprybes ir gebėjimus. Kad vaikinui gyventi būtų paprasčiau, jam pradėta teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga.

Tuo, kad liko veiksnus, labai patenkintas ir pats Nedas. Vaikinas pasakojo, kad jis nori būti savarankiškas, netgi svajoja ateityje dirbti mokytoju arba mokytojo padėjėju. Ypač jį džiugina tai, kad galės ir toliau balsuoti. Be to, šią vasarą jis sulaukė įspūdingo pasiūlymo – buvo pakviestas tapti vestuvių liudytoju ir dalyvavo šventėje, o jei būtų neveiksnus, liudyti nebūtų galėjęs.

Pristatydamas Nedui pagelbėjusią pagalbos priimant sprendimus paslaugą projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas aiškino: „Kiekvienam iš mūsų kartais prireikia specialisto patarimo priimant sudėtingesnį sprendimą – tarkim, imant būsto paskolą ar nusiteikus investuoti. Žmonėms, kurie turi intelekto ar psichosocialinę negalią, gali prireikti patarimo ir paprastesniais, buitiniais klausimais – labai gerai, kai yra specialistų, kurie gali jiems pagelbėti.“

Pagalbos priimant sprendimus paslauga yra minėto projekto dalis, jį įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagalbos priimant sprendimas paslaugos gavėjų skaičius Lietuvoje nuo projekto pradžios – 547, iš jų 119 iš Vilniaus regiono, 178 – iš Kauno, 84 – iš Šiaulių, 85 – iš Telšių, 55 – iš Tauragės ir 26 iš Marijampolės regiono.

Visus šiuos žmones vienija tai, kad jie turi psichosocialinę ar intelekto negalią ir dėl to kartais tvarkyti reikalus jiems nelengva (Nedas skaito ir rašo gerai, bet kai kurie kiti turi skaitymo sunkumų ar nemoka rašyti), o sulaukus specialisto pagalbos jiems tampa daug paprasčiau siekti savų tikslų.

Tampa savotiškais vertėjais

Apie tai, kaip konkrečiau teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga ir kuo ji padeda Nedui bei kitiems, plačiau papasakojo Kauno Arkos bendruomenės Pagalbos priimant sprendimus padalinio vadovė ir specialistė Kristina Kalpokienė.

„Prisistatydama paprastai paaiškinu, kad esu kaip socialinis vertėjas, kuris asmeniui, kuriam kyla sunkumų suvokiant informaciją, ją pateikia suprantamai, jo kalba. Tą daryti reikia kiekvienam skirtingai, tarkim, neskaitantis žmogus rašytinės informacijos nesupras, nors jam gali tekti pasirašyti sutartį – jam galiu aiškinti gestais, simbolių kalba, lengvai suprantama kalba. Neskaitantiems žmonėms dažnai padeda informacijos vizualizavimas, jos atvaizdavimas paveikslėliais. Taigi yra skirtingų metodų, ir kiekvienam žmogui pritaikome tai, kas jam tinkamiausia. Aiškiname tol, kol informacija tampa jam suprantama“, – pasakojo K.Kalpokienė.

Ir pridūrė, kad kartais žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, patys turi bendravimo sunkumų – kai kurie dėl fiziologinių priežasčių negali ištarti tam tikrų garsų, o tie, kurie turi autizmo spektro sutrikimą, gali nenorėti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Tuomet pagalbininkas priimant sprendimus padeda jam užmegzti kontaktą.

Apsispręsti teks patiems

Kauno Arkos bendruomenėje kiekvienas specialistas, padedantis priimti sprendimus, dirba su 5 paslaugos gavėjais, kurie bendruomenėje vadinami bičiuliais. Kitur vienas specialistas dirba su 5–10 žmonių – tai labai priklauso nuo negalios sudėtingumo ir to, kiek asistavimo konkrečiam žmogui reikia.

Pagalbos priimant sprendimus specialistas išgirsta, ko žmogus nori, apie ką svajoja, o tada kartu su juo aiškinasi, kaip pasiekti tikslą – padeda jam suprasti, kaip tai daroma, pasiūlo apsvarstyti alternatyvas, aptaria galimas pasekmes, bet savo nuomonės žmogui neprimeta.

Sritys, kuriose dirbama, įvairios – tai asmeniniai, turtiniai ir neturtiniai, socialiniai bei sveikatos priežiūros reikalai. Tarkim, žmogus, turintis intelekto sutrikimą, svarsto, ar atsidaryti banko sąskaitą, ar ne, ir jeigu atsidaryti – tai kaip. Tokiu atveju jis su specialistu aiškinsis, kaip tai daroma, aptars, kas vyks banko skyriuje, analizuos ir šifruos banko atsiųstą sutartį po vieną sakinį ir rimtai ruošis vizitui į banką. Vienas iš labai svarbių iššūkių – teisinio veiksnumo klausimai.

Kaip jau minėta, Nedo atveju procesas buvo sustabdytas, bet Kauno Arkos bendruomenėje buvo ir vienas išskirtinis atvejis, kai veiksnumo jau netekusiai merginai šis buvo atkurtas, nors tai Lietuvoje sunkiai įmanoma. Tai – itin svari su pagalba priimant sprendimus dirbančių specialistų pergalė.

Eina į polikliniką ir rengia parodas

Darbas su veiksnumo apribojimu – bene sudėtingiausias iššūkis, kylantis su pagalba priimant sprendimus dirbantiems specialistams, bet yra ir daug kasdieniškesnių aktualių klausimų. Tarkim, vizitas į polikliniką. Medikų darbo laikas, skiriamas kiekvienam pacientui, ribotas, jie neranda galimybių žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią, jam suprantama kalba išaiškinti, kodėl jam reikia, tarkim, pasiskiepyti ar atlikti burnos higienos procedūrą. O tokie pacientai panašių procedūrų dažnai labai bijo. Tačiau kai pagalbą priimant sprendimus teikiantis specialistas suprantamai išaiškina, kodėl tai reikalinga, kokios gali būti alternatyvos ir pan., dažnai žmogus įsidrąsina ir nusiteikia jį gąsdinančiai procedūrai.

Specialistas primygtinai nesako, kad kažką padaryti būtina – žmogus sprendimą turi priimti pats. Kad geriau suprastume, kaip teikiama paslauga, galime atsiminti jau minėto Nedo pavyzdį. Vaikinas mėgsta piešti, ir vieną dieną atėjęs jis specialistei pasakė, kad nori surengti savo piešinių parodą. Tuomet jie kartu tarėsi, kaip tą padaryti – kokią pasirinkti datą, vietą (ja tapo Arkos bendruomenės patalpos), kokia bus parodos tema (patriotiškai nusiteikęs vaikinas nusprendė, kad bus eksponuojami su Lietuva susiję jo darbai), kaip viską įgyvendinti. Galiausiai paroda buvo surengta, o Nedas liko labai patenkintas.

Kitą kartą vaikinas sumanė bendruomenės nariams surengti pamoką apie sportą ir sveiką gyvenseną. Darbuotojų padedamas jis rinko medžiagą, rengė skaidres, repetavo, kaip viskas vyks – ir jam pavyko. O kartą jis kartu su K. Kalpokiene vyko į renginį, kur žmonėms pasakojo apie gyvenimą su negalia.

Tokie įgūdžiai tikrai pravers vaikinui, siekiančiam būti kuo savarankiškesniu.

Ryčio Cicino daina ir aukštakulniai

K.Kalpokienė prisiminė dar porą jai į širdį įstrigusių istorijų, susijusių su Arkos bendruomenės bičiuliais, gavusiais pagalbos priimant sprendimus paslaugą. Pirmoji jų – apie Mirandą, per 40 m. perkopusią moterį, kurios veiksnumas apribotas. Ji gyvena su mama, niekuomet gyvenime nedirbo, bet vieną dieną prasitarė, kad labai norėtų savanoriauti.

Aptarus visa tai su specialistais, rastas sprendimas – moteris ėmė savanoriauti vienoje fotogalerijoje, prižiūrėdavo ten tvarką, ir tokia veikla bei galerijos aplinka jai labai patiko. Dar Mirandai patiko atlikėjas Rytis Cicinas – kartą ji išreiškė norą išmokti dainuoti vieną jo dainą. Vėliau kilo ir noras apsilankyti jo koncerte.

Dėl to reikėjo daugiau paplušėti – kaip Mirandai paaiškino specialistė, tam, kad pakliūtum į koncertą, reikia pinigų. Iki tol moteris jais visai nesidomėjo. Bet užsimaniusi į koncertą ji palengva, pasitarusi su specialistais, priėmė sprendimą, kad fotogalerijoje prašys atlygio už darbą (atlyginimo gauti ji negali dėl neveiksnumo, bet jai gali būti mokami dienpinigiai už savanorystę), ir vadovai mielai sutiko jai atlyginti.

„Štai kaip gražiai viskas susiklostė – prasidėjo nuo to, kad moteris norėjo išmokti dainuoti R. Cicino dainą, ir galiausiai viskas pakrypo link to, kad ji susidomėjo pinigais, ko seniau nedarė. Dabar ji mielai sau nusiperka kavos, kokį nors skanumyną ar dar kažką ir yra labai patenkinta, kad tai sugeba. Žinoma, tokios permainos neįvyksta greitai, tam prireikė trejų metų“, – pasakojo K.Kalpokienė.

Dar vieną istoriją, kuri jai taip pat įsiminė, galima pavadinti „Augustė ir jos aukštakulniai“. Ši mergina išreiškė norą numesti svorio. Vėliau paaiškėjo ir priežastis – ji labai norėjo avėti aukštakulnius, bet kažkada mama jai pasakė, kad jie tinka tik lieknoms merginoms, ir ši nuostata jai įstrigo į galvą. Taigi mergina su specialiste aiškinosi (ir ant lentos vizualiai vaizdavo), kaip galima atsikratyti papildomų kilogramų, kokios pagalbos gali prireikti. Galiausiai mergina nusprendė, kad atsisakys deserto ir sportuos su lauke esančiais treniruokliais.

Ir galiausiai svorio numesti jai pavyko! O tada sekė 4 valandas užtrukęs vizitas su specialiste į prekybos centrą, kur Augustė rinkosi savo svajonių batelius, o specialistė kantriai laukė, kol ji apsispręs. Neseniai Augustė šventė savo trisdešimtmetį, per kurį pasipuošė savo svajonių aukštakulniais, taip pat juos avi per kitas šventes. Dabar ji didesnį dėmesį skiria savo išvaizdai, aprangos detalėms ir labiau pasitiki savimi.

Pasak K. Kalpokienės, eiliniams žmonėms tokie dalykai gal atrodytų smulkmenos, bet turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią net ir smulkūs nauji dalykai, kurių jie išmoksta, padedami pagalbos priimant sprendimus specialistų, gali būti labai reikšmingi ir tapti dar vienu žingsniu link savarankiškesnio gyvenimo.

Ekspertas G. Baltrūnas pritarė, kad ši trejus metus teikta paslauga davė apčiuopiamų rezultatų ir leido suprasti, kaip konkrečiau ji turėtų būti teikiama toliau. Kitąmet bus pereinama prie antrojo etapo, kai pagalbos priimant sprendimus teikimas pereis į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinią, o kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti pagalbą priimant sprendimus teikiančių specialistų – belieka tikėtis, kad paslauga bus naudinga žmonėms, turintiems negalią, ir toliau.

TEKSTAS ir NUOTRAUKA: Lrytas.lt