Šiaurės šalys – be didelių institucijų: Danijos patirtis
2021 m. rugsėjo 21–22 d. Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai lankėsi Danijos Karalystėje. Vizito tikslas – susipažinti su Danijos patirtimi.
Aplankėme Nacionalinę sveikatos ir gerovės valdybą prie Socialinių reikalų ir vyresnio amžiaus žmonių ministerijos. Ši valdyba atsakinga už visų socialinių paslaugų srities plėtrą, konsultavimą ir įgyvendinimą, kuri svariai prisideda sprendžiant iššūkius šiose socialinės politikos srityse: vaikai ir paaugliai, neįgalieji ir pažeidžiamos grupės.
„Blogasis“ ir „gerasis“ policininkas“
Valdybos sudėtyje esančiame Įgaliojimų ir specializacijos skyriuje veikia trys padaliniai. Socialinės priežiūros ir nacionalinio koordinavimo padalinys socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms išduoda licencijas, prižiūri ar įstaigos paslaugas teikia tinkamai, laikosi visų rekomendacijų, o nustačius pažeidimus ar neatitikimus taiko sankcijas. Tai, mus konsultavusio Neįgalumo ir nacionalinės vertimo žodžiu tarnybos atstovo Briano Skov Nielsen teigimu, yra „blogasis policininkas“.
„Geraisiais policininkais“ galima būtų pavadinti Nacionalinę kompetencijų ir specialaus konsultavimo organizaciją VISO, teikiančią konsultacijas socialinėje ir specialiojo ugdymo srityje, bei Centro prieš prekybą žmonėmis padalinį, kuris savivaldybes konsultuoja dėl paslaugų teikimo ypač sudėtingais atvejais (pvz., kai savivaldybėje atsiranda vaikas, turintis sudėtingą autizmo sutrikimą, kurčneregys asmuo, kūdikis asmenų su psichikos negalia šeimoje ar pan.).
VISO, greta jame dirbančių darbuotojų, yra sukauptas didelis (apie 300 asmenų) pagal paslaugų sutartis dirbančių ekspertų baseinas. Atsiradus sudėtingam atvejui VISO darbuotojas arba ekspertas vyksta į savivaldybę ir savivaldybės darbuotojus (ar atstovus, konsultantus) nemokamai apmoko dirbti. Visos savivaldybės mielai naudojasi „gerojo policininko“ – VISO paslaugomis, nes jos ekspertinės, kokybiškos ir leidžia nepateki į „blogojo policininko“ akiratį.
Neįgalumo centras dirba su vaikais, jaunimu ir suaugusiaisiais, kurie turi pažinimo ar fizinę negalią. Centras visų pirma prisideda prie žinių apie socialines problemas ir sprendimų, skirtų tikslinėms grupėms – vaikams, jaunimui ir suaugusiems, turintiems pažinimo ar fizinę negalią, priėmimo. Ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliems piliečiams, kurie galėtų būti savo gyvenimo šeiminkais ir tapti visuomenės dalimi.
Værkstederne dienos centre
Lankantis Odensės miesto Værkstederne dienos centre ir socialinėse dirbtuvės asmenims su intelekto negalia labai gerą įspūdį paliko šio centro aprūpinimas modernia įranga ir specialistų gausa. Centre per dieną apsilanko apie 300 asmenų su intelekto negalia. Veikla paremta savanorystės principu.
Kiekvieną rytą lankytojai pradeda bendru susirinkimu ir aptaria, kas ką norėtų veikti, kokioje veikloje dalyvauti. Taip pat kiekvieną rytą sutariama, kas bus atsakingas už valymą, skalbimą, tvarkymą ir pan. Kiekviena veikla pritaikyta asmens galimybėms ir orientuota į asmenį. Dauguma neįgaliųjų atvežami įstaigos išnuomotais autobusiukais, yra turinčių sunkią, dažnai kompleksinę negalią ir dirbti darbo rinkoje negalėtų, daug kas gyvena institucijose.
Apgyvendinimo įstaiga Sedenhuse
Institucijomis danai vadina visas apgyvendinimo įstaigas, kuriose gyvena asmenys su intelekto (ar psichikos) negalia. Apsilankėme vienoje iš jų – Sedenhuse. Tai – viena iš didesnių institucijų, kurioje gyvena 40 asmenų su intelekto ir kompleksine negalia. Ši institucija buvo įsteigta pačių tėvų iniciatyva. Pastatas suprojektuotas koridorinės sistemos principu. Žmonės gyvena po vieną apartamentuose, kuriuos sudaro nedidelis kambarys, vonios ir tualeto kambarys ir maža virtuvėlė be įrangos (tik virtuvinės spintelės ir plautuvė). Gyvenantieji pirmajame aukšte turi savo išėjimus į lauką – senelių namų principu. Įstaigoje yra bendra virtuvė ir valgomasis, maistas gaminamas visiems bendrai (taip pat organizuotas ir bendrų patalpų valymas ir skalbimas), bet tie, kurie gali ką nors pasigami nti patys, kambariuose turi virdulius ir mikrobangų krosneles.
Apsilankius vieno gyventojo apartamentuose į akis krito alaus skardinių pakuotė – gyventojų pomėgiai nevaržomi. Yra sporto salė, kurioje galima žaisti futbolą ir krepšinį. Už žaidimą sporto salėje reikia šiek tiek prisimokėti. Gyventojai taip pat moka už maistą ir būstą, o socialinių darbuotojų ir kito personalo paslaugos nėra mokamos, išlaidas dengia savivaldybė. Asmens gaunamos išmokos užtenka susimokėti už gyvenimą ir dar lieka (neįgalaus žmogaus pensija yra apie 2500 Eur ir sudaro šiek tiek daugiau nei 70 proc. minimalaus darbo užmokesčio), nes savivaldybės dengia dalį nuomos ir komunalinių išlaidų nepasiturintiems gyventojams.
Mus lydėjusio Briano Skov Nielsen ir Sedenhuse darbuotojų teigimu, daug tėvų nori, kad jų suaugę vaikai patektų į šią įstaigą. Labiausiai tėvams imponuoja tai, kad jų suaugęs neįgalus vaikas bus prižiūrėtas ir turės kur gyventi.
Reinstitucionalizcija?
Tuo tarpu Nacionalinės aosciacijos, siekiančios pagerinti intelekto negalią turinčių asmenų gyvenimo salygas – LEV vadovės Anni Sørensen taigimu – tai yra liūdna tendencija – grįžimas atgal į institucijas. LEV buvo įsteigta 1951 m., nes tėvai, auginantys ir prižiūrintys suaugusius vaikus su intelekto negalia, norėjo pokyčių. Organizaciją sudaro 8000 narių ir apie 70 mažesnių organizacijų. Misija – užtikrinti maždaug 50 000 raidos sutrikimų negalią turinčių asmenų teises ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Pagrindinės LEV veiklos yra raidos sutrikimą turinčių asmenų advokacija, šių asmenų įdarbinimas ir draudimo organizavimas savo nariams (tiek gyvybės, tiek ir turto), bendradarbiaujant su viena iš Danijos draudimo kompanijų (padeda įvertinti riziką, tarpininkauja sudarant draudimo sutartis).
Kalbėdama apie reinstitucionalizciją LEV vadovė įvardijo, kad ji neigiamai vertina šią tendenciją. Kadangi Danijos įstatymai draudžia paslaugas teikti globos institucijose, savivaldybės Sedenhause tipo įstaigas vadina namais. Pati organizacija šiuos naujai pastatytus, labai gerai įrengtus namus vadina „auksiniais narveliais“, nes ir gyvenimas, ir užimtumas vyksta ten pat. LEV teigimu, ten žmogus gali visą gyvenimą pragyventi „nenusiavęs šlepečių“ – tai yra labai blogai.
Organizacija mano, kad didelės institucijos žmones padaro dar labiau neįgalius, tačiau daugelis tėvų nori, kad jų suaugę vaikai gyventų tokiuose namuose. Pagrindinės šio grįžimo priežastys: trūksta kvalifikuoto personalo, yra lengviau suorganizuoti paslaugas, jos įvairesnės, be to, dalis tėvų jaučiasi saugiau, taip pigiau, trūksta supratimo. Tačiau kaip vieną iš pozityvesnių dalykų LEV vadovė įvardijo tai, kad vis daugiau žmonių su vidutine intelekto negalia gyvena savarankiškai.
Efektyvi įdarbinimo paslauga
Departamento atstovai daug diskutavo apie LEV teikiamą įdarbinimo paslaugą, kuri skiriasi nuo Lietuvoje teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos. Įgyvendindami valstybės remiamą „KLAPjob“ projektą LEV atstovai per metus įdarbina apie 600 žmonių su intelekto negalia. „KLAPjob“ turi bendradarbiavimo sutartis su daugybe įmonių, tokių kaip „McDonalds“, „Burger King“ ar „Matas“. Taip pat yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis, profesinio rengimo mokyklomis ir kitomis organizacijomis visoje šalyje.
LEV užduotis – darbdaviams, norintiems įdarbinti asmenis su intelekto negalia, surasti jų reikalavimus atitinkantį asmenį, turintį intelekto negalią. Asmenų motyvavimu, profesiniu konsultavimu ir paruošimų darbo pokalbiui užsiima įdarbinimo tarnybos, o asmeninę pagalbą ir palaikymą įsidarbinus teikia savivaldybių padaliniai, atsakingi už socialinių paslaugų teikimą. Tuo metu mūsų teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga apima šiuos visus tris etapus.
Paslaugos ir parama neįgaliesiems
Lankydamiesi 98 Danijos savivaldybių jungiančioje asociacijoje – KL, domėjomės socialinių paslaugų organizavimu Danijos savivaldybėse. KL atstovė, turinti labai seną ir gražų danišką vardą Rigmor Lond (Rigmor reiškia turtingą moterį) apgailestavo, kad, augant neįgaliųjų skaičiui, finansavimas paslaugoms jiems teikti išlieka nepakitęs ir sudaro apie 15 proc. savivaldybių biudžeto. Nuolat tenka varijuoti tarp visų socialiai pažeidžiamų grupių poreikių, todėl asmeninę pagalbą Danijoje gauna tik apie 2400 asmenų. Rigmor teigia, kad tai labai brangi paslauga, kuriai savivaldybės neturi nei lėšų, nei darbuotojų.
Socialinės paslaugos neįgaliesiems nemokamos, tačiau institucijoje gyvenantis asmuo turi susimokėti už būsto nuomą, komunalines paslaugas ir maitinimą. Kadangi savivaldybės remia mažas pajamas gaunančius asmenis, o asmenų su negalia gaunama pensija sudaro 70 proc. minimalios Danijos algos, tai savivaldybės kompensuoja dalį būsto nuomos mokesčių už komunalines paslaugas.
Be asmeninės pagalbos Danijoje savivaldybės dar teikia asmens priežiūros, pagalbos priimant sprendimus (tai vadina pedagogine pagalba vystymuisi), grupinio gyvenimo namų, užimtumo ir kasdienės veiklos, socialinio būsto paslaugas. Taip pat savivaldybės užtikrina neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis bei jų būsto pritaikymą. Neįgaliųjų NVO skundžiantis dėl paslaugų trūkumo Danijos socialinės apsaugos ministerija pradėjo vertinimo, kaip toliau vystyti socialinių paslaugų sistemą, procesą. 2020–2021 metais analizuojama, kaip turėtų būti organizuojama specialioji pagalba asmenims su negalia.
Socialinės apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su KL, asmenimis su negalia ir juos atstovaujančiomis organizacijomis, parengė Suaugusiųjų vertinimo metodą VUM 2.0, kuriuo savivaldybės naudojasi norėdamos įvertinti asmens poreikį gauti paslaugą. Suaugusiųjų vertinimo metodas apima visus asmens atvejo nagrinėjimo etapus neįgalumo ir pažeidžiamų suaugusiųjų srityje. Viena įdomesnių patirčių buvo sužinoti, kad Danijoje žmonės su negalia nėra skaičiuojami, skaičiuojamos tik asmenims suteiktos paslaugos ir priemonės. Šalis neturi ir institucijos, atliekančios mūsiškės Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos funkcijas. Neįgalumas nustatomas naudojantis VUM 2.0.
Aplinkos prieinamumas
Lankantis Danijoje ypatingą dėmesį kreipėme į aplinkos prieinamumą. Danijos neįgaliųjų NVO ypač didžiuojasi Danijos neįgaliųjų skėtinės organizacijos pastatytu neįgaliųjų namu, kurį patys danai pasididžiuodami vadina labiausiai pasaulyje pritaikytu pastatu ir džiaugiasi galimybe dirbti, bendradarbiauti ir bendrauti kartu viename pastate. Neįgaliųjų namas yra puikus universalaus dizaino pavyzdys, kuriame puikiai dera prieinamumas ir estetika.
Atkreipėme dėmesį, kad danai siekia, jog visiems piliečiams būtų patogu gyventi savo šalyje. Neįgaliesiems pritaikyti viešieji tualetai, nuovažos, patekimas į traukinius ar metro, lydimosios juostos senamiesčio grindinyje rodo brandų Danijos visuomenės požiūrį į savo piliečius su negalia.
NRD vizitas vyko įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programos projektą „Deinstitucionalizacijos patirtis Šiaurės šalyse“.
NRD inf. ir nuotr.