Pagalba priimant sprendimus ir atvejo vadyba – du keliai į savarankiškumą
Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį vyksta aktyvi institucinės globos pertvarka. Jos tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje, o ne institucinėse globos įstaigose. Šio proceso metu buvo įgyvendintos įvairios paslaugos, kurios keitė ne tik paslaugų gavėjų, bet ir visuomenės požiūrį.
Pagalbos priimant sprendimus ir atvejo vadybos paslaugos tapo kertiniais įrankiais, padedančiais asmenims su intelekto ir psichosocialine negalia rasti savo vietą visuomenėje, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą. Šios paslaugos nėra tik formalus pagalbos mechanizmas – jos tampa žmogaus galimybėmis keisti savo gyvenimą. Tai įrodo Antano ir Beno istorijos.
Kova už savarankišką gyvenimą
Iš Aukštelkės socialinės globos namų buvo gauta informacija, kad globos namuose planuojama apgyvendinti asmenį, kuriam, atsižvelgiant į jo savarankiškumą, institucinės globos paslauga nėra tinkama. Nedelsiant buvo suorganizuotas susitikimas su Aukštelkės socialinės globos namų administracija, į kurį buvo pakviestos Šiaulių miesto atvejo vadybininkės bei pagalbos priimant sprendimus specialistė. Susitikime dalyvavo ir Antanas, kurio gyvenimo kelias tuo metu sprendėsi.
Tai buvo jausmingas susitikimas. Antanas neslėpė emocijų – jis graudinosi kalbėdamas apie tai, kad netrukus gali būti apgyvendintas globos namuose. Jis jau žinojo, ką reiškia gyvenimas tokioje įstaigoje, nes po motinos mirties jam kurį laiką teko ten pagyventi. Jis pasakojo apie savo pomėgius: yra aistringas krepšinio fanas, dažnai lankosi varžybose, skiria laiką sportui ir aktyviam vaikščiojimui, nuolat lankosi bažnyčioje. Institucinė globa atimtų iš jo šias svarbias gyvenimo dalis.
Antanas buvo girdėjęs apie Šiaulių mieste veikiančius grupinio gyvenimo namus, kuriuose žmonės gyvena mažomis grupėmis gaudami reikalingą pagalbą, bet išsaugodami kuo didesnį savarankiškumą. Jis net buvo nuvykęs į juos iš tolo pasižiūrėti. Atvejo vadybininkai ir pagalbos priimant sprendimus specialistė nusprendė įtraukti Antaną į atvejo vadybos modelio taikymą bei pradėti jam teikti pagalbos priimant sprendimus paslaugą.
Rezultatas nebuvo greitas ir lengvas: reikėjo sutelkti visas reikiamas institucijas, užtikrinti, kad Antanas gautų tinkamas paslaugas, ir suteikti jam galimybę stiprinti savarankiško gyvenimo įgūdžius. Jis palaipsniui mokėsi pasitikėti savo galimybėmis ir džiaugėsi vis didėjančia nepriklausomybe.
Šiandien Antanas gyvena Šiaulių miesto savivaldybės grupinio gyvenimo namuose, lanko socialines dirbtuves, jo įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi akivaizdžiai tobulėja, o jis pats yra be galo laimingas dėl taip pasisukusio savo gyvenimo. Nors savo norus ir tikslus Antanas dar tik atranda, neabejojame, kad grupinio gyvenimo namuose jam tai pavyks įgyvendinti lengviau, nei gyvenant institucijoje.
Beno istorija – kelias į naują gyvenimą
Beno (vardas pakeistas) istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris visą gyvenimą troško laisvės, tačiau turėjo įveikti didžiulius iššūkius. Augęs valstybės globos įstaigose ir sulaukęs pilnametystės, kaip ir daugelis jaunuolių iš institucinių globos įstaigų, jis gavo vienkartinę piniginę pašalpą, tačiau netrukus tapo apgavystės auka, prarado pinigus ir liko be būsto.
Nusivylimas ir nesaugumas stūmė Beną į nakvynės namus, o vėliau – į gatvę. Jis glaudėsi šiluminėse trasose, slapstėsi nuo pavojingų pažįstamų, kentėjo alkį ir nuolatinį nesaugumą. Jo gyvenimas galėjo baigtis tragiškai, jei ne socialiniai darbuotojai, kurie jį surado ir padėjo jam patekti į Aukštelkės socialinės globos namus. Tuo metu jam buvo vos 20 metų.
Kai Aukštelkės socialinės globos namuose Šiaulių regiono tinklaveikos specialistė pristatinėjo Institucinės globos pertvarkos projekto veiklas, globos namų administracija pasiūlė Benui galimybę dalyvauti atvejo vadybos modelyje ir siekti savarankiško gyvenimo. Iš pradžių Benas abejojo – jis bijojo, kad nepavyks, kad vėl taps lengva manipuliacijų auka. Tačiau paskirta pagalbos priimant sprendimus specialistė padėjo jam įveikti šias baimes.
Benas iš pradžių norėjo gyventi grupinio gyvenimo namuose, tačiau atlikus paslaugų poreikio vertinimą paaiškėjo, kad jis gali būti dar labiau savarankiškas. Jam buvo pasiūlyta vieta savarankiško gyvenimo namuose. Ši mintis jam iš pradžių atrodė bauginanti, bet po susitikimo su savarankiško gyvenimo namų darbuotojais ir vadove Benas pasijuto geriau – jis suprato, kad nebus paliktas vienas.
Persikėlimo dieną Benas buvo kupinas emocijų. Jis visą naktį nemiegojo, nerimaudamas dėl naujo gyvenimo pradžios. Draugai, su kuriais jis praleido daugelį metų globos namuose, drąsino jį ir dalinosi prisiminimais. Ryte, pasiėmęs visus savo daiktus ir lydimas pagalbos priimant sprendimus specialistės, jis išvyko į naujuosius namus.
Dabar Benas gyvena Šiaulių miesto Savarankiško gyvenimo namuose. Jis jaučiasi saugus, mokosi savarankiškai tvarkyti savo buitį, planuoti dienotvarkę ir spręsti kasdienius iššūkius. Jis džiaugiasi savo sprendimu ir pripažįsta, kad pirmą kartą gyvenime jaučiasi iš tiesų laisvas.
Beno atvejo vadybininkė Aistė Čebatoriūtė tiki, kad tai tik tarpinė stotelė: „Benas dabar mokosi gyventi maksimaliai savarankiškai. Jis labai imlus ir gabus, manau, kad ateityje galės gyventi apsaugotame būste, o dar tolimesnėje perspektyvoje – gauti socialinį būstą ir visiškai savarankiškai kurti savo gyvenimą.“
Antano ir Beno istorijos – tai daugiau nei asmeniniai iššūkiai ir pergalingi momentai. Jos atspindi platesnį pokytį, kuris vyksta Lietuvoje – siekį, kad kiekvienas žmogus, nepaisant negalios, turėtų teisę į savarankišką gyvenimą ir galimybę priimti sprendimus dėl savo ateities.
Kaip pabrėžia socialinė kampanija „Kaip gera galėti galėti“, žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia svarbu ne tik pagalba, bet ir tikėjimas jų gebėjimais. Institucinės globos pertvarka, pagalbos priimant sprendimus ir atvejo vadybos paslaugos yra raktas į tikrą socialinę įtrauktį – tai ne apie priežiūrą, o apie suteikiamas galimybes.
Daugiau apie pagalbą priimti sprendimus – www.galetigaleti.lt