Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Socialinės dirbtuvės – ne dienos užimtumas

Žmogus varto užrašų knygą.

Projekte „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės regione, vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ vykdoma socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo (socialinių dirbtuvių) paslauga. Socialinių dirbtuvių paslaugos, kurias teikiant sudaromos galimybės žmonėms su intelekto ir (ar) psichikos negalia su specialistų pagalba įvairaus tipo įmonėse ir įstaigose įgyti darbinius įgūdžius atliekant realias darbo užduotis ir didinti jų galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Socialinės dirbtuvės – ne dienos užimtumas. Socialinės dirbtuvės yra tęstinis, ilgalaikį poveikį ir naudą turinti veikla, nešanti abipusę naudą: tiek rinkai, tiek žmogui su negalia. Dalyvaudamas socialinių dirbtuvių veikloje, žmogus su negalia turi galimybę save realizuoti: būti našiu bendruomenės nariu, už darbą gauti atlygį, turėti galimybę panaudoti savo pinigus ten, kur nori, kurti darbinius ar artimesnius santykius su kolegomis ir plėsti pažinčių ratą, kaupti darbinę patirtį ir gerinti įgūdžius, spręsti problemines situacijas, kurių būna kiekvienoje darbovietėje.

Keturi žmonės šnekučiuojasi ir rankose turi popierius.

Skirtingai nei globos įstaigoje, kurioje dažnu atveju viskas yra paduota, o į žmogų su negalia dažna žiūrima kaip į tą, kurį reikia tik užimti, o ne mokinti ir nelaukiama jokio atgalinio ryšio, socialinėse dirbtuvėse žmogus su negalia, visų pirma, turi atitinkamas atsakomybes (pagal savo galimybes), o tikslas – kuo didesnis žmogaus savarankiškumas.

Žmogus stovi prie aparato, kuris naudojamas užrašų knygutėms gaminti.

Kokia situacija yra dabar?

Iki 2024 metų pradžios Lietuvoje veikė 27 socialinės dirbtuvės, kuriose darbinius įgūdžius ugdė 450 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. Šiuo metu Lietuvos rinkoje konkurencingai dalyvauja socialinės dirbtuvės (socialiniai verslai), pradėjusios savo kelionę šio projekto ištakose. Pavyzdžiui, „Pirmas blynas“, jau pagarsėjęs savo firminiais karameliniais vafliais bei atidaręs restoraną Vilniaus senamiestyje, „Rastis“, kurių kepiniai ir veganiški skanumynai jau tapo populiarūs, o taip pat „Pilnos širdys“, kurių ruošiamos užrašų knygutės ir atvirukai aprūpina ne vieną mokyklą ir įmonę.

Šios ir kitos sėkmės istorijos ne tik byloja apie pilnavertę žmonių su negalia vietą darbo rinkoje, bet ir apie socialiai atsakingą (ar tampantį  atsakingesniu) klientą, kuriam rūpi verslo bendruomeniškumas ir moralinis pamatas, vartojamo (naudojamo) produkto sukūrimo kelias.

Du žmonės sėdi prie stalo. Ant stalo yra virbalai ir mezgimo siūlai.

Kas laukia ateityje?

Naujame Projekto etape numatoma ir toliau vykdyti socialinių dirbtuvių paslaugą visoje Lietuvoje, plečiant paslaugos prieinamumą visoje šalies teritorijoje. Numatoma, kad 2024 metais veiklą pradės 59 socialinės dirbtuvės. Jau šią savaitę, balandžio 18 d., įvyko dviejų socialinių dirbtuvių atidarymai Šakių rajone – ten, kur anksčiau tokia veikla nebuvo vykdoma.

Socialinių dirbtuvių paslauga – įvairiapusiškai vertinga, nes suteikia naudą tiek rinkai, tiek žmogui su negalia. Svarbu bendruomenėje atrasti modelį, kurio dėka visi žmonės turėtų atitinkamas atsakomybes ir galimybę mokintis bei savo žiniomis prisidėti prie bendro bendruomenės gėrio.

Keturi žmonės stovi virtuvėje prie kavos aparato.