Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

VICEMINISTRĖ V. AUGIENĖ: INTEGRUOJANT NEĮGALIUOSIUS Į DARBO RINKĄ, TRŪKSTA IR MOTYVACIJOS

Siekiant labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką, reikėtų ne tik gerinti judėjimo infrastruktūrą, bet ir labiau motyvuotų darbdavių bei neįgaliųjų, taip pat ir finansinės skatinimo sistemos pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Yra eilė priežasčių. Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos. Kitos kliūtys yra darbo rinkoje, darbdaviai irgi turi būti pasiruošę, motyvuoti, o tas motyvuotumas pasireiškia per tai, kad reikia skirti laiko papildomai, paruošti darbo vietą, nes negalia kalba apie tai, kad yra specialieji poreikiai, kuriuos reikia patenkinti“, – žurnalistams sakė viceministrė.

Pasak jos, finansinio skatinimo sistema taip pat neveikia ir nemotyvuoja dirbti pačių neįgaliųjų.

„Yra ir informacinės stokos, ir baimės, kad iš nežinojimo, jei įsidarbinsiu, prarasiu dalį lengvatų ir kol visuma lengvatų yra maždaug minimalios algos dydžio, tada žmogus ir pagalvoja, ar jis nori dirbti, ar tegu lieka taip, kaip yra“, – sakė ji.

Jei neišeini iš namo, tai apie kokį darbą galime kalbėti, nes nepritaikyta vieta, kur jis gyvena, jei negali įlipti į visuomeninį transportą, pasiekti darbo vietos.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad viešojo transporto pritaikymui su savivaldybėmis planuojama pasirašyti memorandumą, kuriuo vadovaujantis paslaugų prieinamumas būtų gerinamas. Anot jo, po pasirašymo turėtų paaiškėti lėšų poreikis transporto infrastruktūros pritaikymui, kuris gali siekti ne vieną milijardą eurų.

„Po memorandumo pasirašymo sudarysime planą ir kitų metų viduryje jau turėsime programą, kurioje bus apskaičiuota, kiek lėšų reikia. Bet įvertinus, kiek yra su geležinkelių infrastruktūra, matome ne vieną milijardą, kurį reikės investuoti į transporto priemones, stočių pritaikymą“, – teigė viceministras.

Valstybės kontrolės duomenimis, pernai Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią. Didžioji jų dalis – apie 70 proc. – buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), tačiau tik 29 proc. dirbo (palyginti, Estijoje 2018 metais – 40 proc.), ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo.

Audito duomenimis, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas negerėja.

Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per pastaruosius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 metais jų buvo 24,5 proc.).