Švedijos ilgametė patirtis parodė, kad paslaugos bendruomenėje skatina asmenų su negalia savarankiškumą, socializaciją, todėl institucinės globos pertvarka Lietuvoje yra būtina. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarkos projekte išsikeltus tikslus Lietuvoje, verta mokytis ir imti pavyzdį iš gerųjų praktikų ir būtina investuoti į personalo kompetencijas, nes užtikrinti pagalbą priimant sprendimus, paramą kasdieniniam gyvenime gali tik specialistas, kuris geba ir žino, kaip tai padaryti. Juk institucinės globos pertvarka vykdoma dėl asmens, svarbiausia „nepamesti“ jo poreikių.

2022 metais, Lietuvoje, buvo maždaug 6 000 tūkstančiai žmonių, kuriems nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Tai daugiau žmonių, nei šiuo metu gyvena Birštono ar Neringos savivaldybėse.
Tik gimęs žmogus yra teisnus, tačiau tuo momentu jis dar nėra veiksnus. Jis pats negali savo teisių įgyvendinti – už jį tai atlieka tėvai arba globėjai (rūpintojai). Iki 14 metų žmonės laikomi dalinai veiksniais, o štai sulaukus 18 metų atsiranda visiškas civilinis veiksnumas.

Visai neseniai Jums pristatėme atvejo vadybos paslaugą, kuri yra viena iš bendruomeninių paslaugų, plėtojamų Institucinės globos pertvarkos metu. Šiandien pakalbėkime ir pasigilinkime į dar vieną paslaugą, kuri taip pat skirta darbingo amžiaus asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Tai pagalba priimant sprendimus arba trumpiau – PPS.

Viena iš priežasčių, kodėl asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia vis dar patenka į stacionarias globos institucijas arba jiems yra apribojamas teisinis veiksnumas, tai nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus nebuvimas ir praktikų, teikiančių šias paslaugas, trūkumas.

Tyrimai rodo, kad žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine (toliau – IP) negalia patiria įvairios rūšies smurtą dažniau nei kitų socialinių grupių žmonės. Viena iš smurto rūšių – seksualinis smurtas.