Skip to content Skip to main navigation Skip to footer
Žydrame fone užrašas: veiksnumo apribojimo prevencijos veiklos

Veiksnumo apribojimo prevencija

2022 metais, Lietuvoje, buvo maždaug 6 000 tūkstančiai žmonių, kuriems nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Tai daugiau žmonių, nei šiuo metu gyvena Birštono ar Neringos savivaldybėse.
Tik gimęs žmogus yra teisnus, tačiau tuo momentu jis dar nėra veiksnus. Jis pats negali savo teisių įgyvendinti – už jį tai atlieka tėvai arba globėjai (rūpintojai). Iki 14 metų žmonės laikomi dalinai veiksniais, o štai sulaukus 18 metų atsiranda visiškas civilinis veiksnumas.

Read More »

Nėra nieko svarbiau už žmogaus valią ir norus

Visai neseniai Jums pristatėme atvejo vadybos paslaugą, kuri yra viena iš bendruomeninių paslaugų, plėtojamų Institucinės globos pertvarkos metu. Šiandien pakalbėkime ir pasigilinkime į dar vieną paslaugą, kuri taip pat skirta darbingo amžiaus asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Tai pagalba priimant sprendimus arba trumpiau – PPS.

Viena iš priežasčių, kodėl asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia vis dar patenka į stacionarias globos institucijas arba jiems yra apribojamas teisinis veiksnumas, tai nešališkos, kompetentingos, savalaikės ir lengvai prieinamos pagalbos priimant sprendimus nebuvimas ir praktikų, teikiančių šias paslaugas, trūkumas.

Read More »
Rankos paspaudimas.

Atvejo vadyba – kas tai?

Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Per dešimt projekto veikimo metų pastebėta, kad asmuo patenka į socialinės globos įstaigą todėl, nes bendruomenėje laiku nebuvo suteiktos paslaugos, kurios skatintų jų savarankišką gyvenimą.

Read More »
Vaikas sėdi su mokytoja ir kąžką rašo.

Kodėl įtraukusis ugdymas mums reikalingas kaip oras?

Įtraukusis ugdymas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo politinių tikslų.  Tam ruoštis pradėjome dar 2020 metais, kuomet Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Mes turime sutarti ir susitarti, kad įtraukusis ugdymas yra žingsnis teisingesnės visuomenės kūrimo link. Trauktis atgal nebegalime.

Read More »

Lengvai suprantama kalba = lygybės principų įgyvendinimas visuomenėje

Nuo 2024 metų valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turi pateikti jam priimtinu ir suprantamu būdu, pavyzdžiui, lietuvių gestų (skirta žmonėms su klausos negalia) kalba, lengvai suprantama (skirta žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia) kalba, Brailio raštu. Tai reiškia, kad visi viešai skelbiami dokumentai, rašytiniai pranešimai, tekstai turi būti parašyti aiškiai ir suprantamai

Read More »